• Naujienos

    Sandoriai su džentelmenais

    Antikvariniai ar vintažiniai daiktai žavingi dar ir tuo, jog juos visada lydi įdomios radybų istorijos. Šių daiktų kolekcininkė ir fotomenininkė Ramunė Pigagaitė visada pasidomi savo pirkinių praeitimi, pasikalba su jų pardavėjais, todėl vėliau ir gali atsirasti tokios istorijos.

    Skaityti daugiau

    Simona SKAISGIRYTĖ- MAKSELIENĖ: „Pabuvojusi daugybėje įvairiausių pasaulio muziejų galiu pasakyti, kad nesu nusivylusi lietuvių daile“

    "Kartais juokaujama, kad žmonės parduoda meno kūrinius dėl “trijų D” (debts, death, divorce – skolos, mirtis, skyrybos). Bet iš tiesų kur kas dažniau meno kūriniai patenka į aukcioną būtent dėl to, kad formuojant ir gryninant kolekciją nuo jos atskiriami balastiniai tos kolekcijos atžvilgiu meno kūriniai", - interviu "Vintažo ženklams" sako meno kūrinių aukciono vadovė dr. Simona SKAISGIRYTĖ - MAKSELIENĖ ir pakviečia pasidairyti ne tik po patį aukcioną, bet ir po jo užkulisius.

    Skaityti daugiau

    Kapodimontės lėkštė

    „Gavau dovanų labai gražią, ant sienos pakabinamą lėkštę. Ant kitos jos pusės yra toks spalvotas ženkliukas, užrašas Capodimonte ir dar visokių tarsi ranka rašytų skaičiukų. Gal galėčiau apie ją sužinoti ką nors daugiau?“ – teiraujasi Danguolė Valaitytė iš Panevėžio r.

    Skaityti daugiau

    VAKARĖLIS „a la DIDYSIS GETSBIS“

    Amerikiečių rašytojas Frensis Skotas Ficdžeraldas yra pasakęs: „Rašytojas turi rašyti savo kartos jaunimui, ateinančios kartos kritikams ir tolesnių kartų mokytojams“. Pačiam rašytojui pasiekti šį tikslą bene geriausiai pavyko savo puikiuoju, didingu ir ypač amerikietišku romanu „Didysis Getsbis“.  Pavyko net tose srityse, kur vargu ar pats tikėjosi. Vėlesnės kartos iš šio romano tebesimoko ne tik mylėti, bet ir švęsti bei puoštis. Stiliaus „a la Getsbis“ niekas ir niekada nepamiršo, niekada ir nepamirš. Juolab kad praėjusio šimtmečio 1920-1940 – ųjų mada, nežiūrint visų politinių sunkumų, buvo iš tiesų žavinga.

    Skaityti daugiau

    Paslaptingas indelis

    Daiktai iš praeities visada turi savo istoriją ir savo vertę, kuri ne visada aiški iš pirmo žvilgsnio. Todėl juos visada reikia tyrinėti, žiūrinėti ir mokėti "perskaityti". Jei kartais nemokėtumėte to padaryti Jūs, tai visada mokės būrys "Vintažo ženklų" bendraautorių ir specialistų.

    Skaityti daugiau

    Švarcvaldo slėnyje tarp vintažo ir... iššūkių

    Ne, ne mes atrandame Birutę ULECKIENĘ - HUCK.  Ji atranda žurnalą „Vintažo ženklai“ ir paskambinusi, nori sužinoti, kaip dažnai jis eina. Mat gyvena Vokietijoje ir sunku susigaudyti. Taip prieš porą metų ir susipažįstame. Tada jau žodis po žodžio ir paaiškėja, kam Birutei reikia žurnalo.  Mūsų temos - jos temos, jos namų stilius, jos meilė.

    Skaityti daugiau

    A.Š.BULIS – prabangiausias iš prabangiausių

    Lietuvoje, vietose, kuriose prekiaujama antikvariatu, meiliai minimi „buliukai“ – itin puošnūs senoviniai baldai ar laikrodžiai. Jie tarsi ir turėtų būti Andre Šarlio Bulio (André-CharlesBoulle) dirbtuvių gaminiai, tačiau tikriausiai yra tik seni šios stilistikos dublikatai. Mat tikraisiais A. Š. Bulio dirbtuvių šedevrais tegali pasigirti  garsūs pasaulio muziejai ir kolekcininkai, kuriems itin pasisekė. Šiuo metu tikrųjų šio menininko gaminių netgi neleidžiama išvežti iš Prancūzijos.

    Skaityti daugiau

    SRIUBINĖS – neskubaus gyvenimo akcentas

    Jei šiais laikais namuose ir yra sriubinės, dažniausiai jos rymo už indaujos stiklo durelių, nes skubėjimo pilname gyvenime atrodo keista išvirtą sriubą, užuot pylus tiesiai į lėkštę, dar perpilti į kitą indą. Bet anksčiau viskas buvo kitaip. Sriubinės atsirado tada, kai virtuvė buvo gana toli nuo valgomojo ir reikėjo patogaus indo sriubai tiekti, kuris dar negadintų ir gražiai serviruoto stalo vaizdo.

    Skaityti daugiau

    Seno veidrodžio magija

    Veidrodžių namuose dabar būna vos ne kiekvienoje patalpoje, o kadaise tekdavo tenkintis vienu nediduku – tokie jie buvo brangūs. Veidrodis senoviniais rėmais interjerui suteikia dramatiškumo ar intrigos. Dažnam kyla pagunda pasikabinti tokį prieškambaryje ar svetainėje, vietose, kur jis tikrai patrauks dėmesį. Yra ir abejojančių bei būgštaujančių – o kas per šimtmečius galėjo susikaupti tame paslaptingame amalgamos žvilgesyje?

    Skaityti daugiau

    Kam lobių paieškos, o kam jamais, jamais, jamais*

    Kiekvienąsyk, kai išlipu Gare du l' Est, prisimenu dar 1980 - aisiais prancūzų kalbos mokytojos pasakytus žodžius: „Ir kai atvyksite į Paryžiaus traukinių stotį, mokėsite paklausti...“ Ar buvo galima tuo patikėti? Šįkart man nereikia nieko klausti, nes perone jau iš tolo moja mano draugė Rasa, Paryžiuje taip pat puikiai besigaudanti kaip ir Vilniuje. Rasa - la Parisienne. Kaip gražiai prancūziškai skamba žodis paryžietė...

    Skaityti daugiau