Štai ką galima padaryti iš seno siurblio "Saturnas" ir nusibodusio virdulio.
Planavo restauruoti baldus - pradėjo kurti šviestuvus
Idėjos autorius ir šviestuvų kūrėjas – Kauno rajone gyvenantis Evaldas šiuo metu išgyvena džiugų kūrybos ir saviraiškos periodą, nes jo kuriami šviestuvai sulaukia vis didesnio susidomėjimo ir pirkėjų iš įvairiausių pasaulio šalių. Evaldas netgi įsigijo žemėlapį ir pradėjo žymėti, kur iškeliauja jo kūriniai. Šiuo metu jau pažymėta 17 šalių, iš kurių egzotiškiausios – Singapūras ir Monakas.
O viskas prasidėjo net ne nuo šviestuvų, o nuo minties restauruoti seną svetainės komplektą, greičiausiai tą mums gerai žinomą 70-ųjų atstovą, dabar atstovaujantį vis labiau populiarėjančiam mid-century modern stiliui. Dar nepradėjęs tos planuotos restauracijos, Evaldas netikėtai pagalvojo, kad prie tokių baldų puikiai tiktų trikojis šviestuvas iš seno niveliavimo aparato stovo ir motociklo lempos. Taip pirmas šviestuvas ir atsirado, o po to labai greitai – ir antras. Baldams restauruoti laiko tiesiog neliko, o Evaldui pradėjo patikti laisvalaikis kuriant šviestuvus, santykis su senais daiktais, savirealizacijos procesas, ypač kai jo kūriniai sulaukė kitų žmonių susidomėjimo.
Šiandien Evaldo kuriami šviestuvai turi ir savo pavadinimus. Dažniausiai juos padiktuoja daiktai, iš kurių jie buvo sukurti.
Buvimas emigracijoje išplėtė akiratį
Taip spontaniškai, visiškai nieko nekopijuojant ir iš anksto labai neplanuojant, pradėjo atsirasti patys keisčiausi, gana techniški, bet kartu ir pakankamai meniški šviestuvai iš pačių netikėčiausių, dažniausiai jau atgyvenusių savo pirmą gyvenimą daiktų, prietaisų, mechanizmų. Tai tarsi papildė ir praplėtė Evaldo pomėgį kolekcionuoti senovinę techniką, įvairius matavimo prietaisus, tokius kaip voltmetrai, amperimetrai, įdomesnius antikvarinius ar urbanistinio stiliaus vintažinius daiktus. Prie šio pomėgio, prisipažino, prisidėjo ir keli metai emigracijoje, nes būtent dirbdamas Anglijoje ir Nyderlanduose susipažino su industriniu stiliumi, labiau susivokė meno pasaulyje, ėmė kitaip žiūrėti į interjerų kūrimo galimybės – bendrai praplėtė akiratį.
Šiandien Evaldui būtų sunku ir išvardinti iš ko gaminami jos šviestuvai, nes iš ko tik negaminami. Na, pavyzdžiui, kad ir iš senos druskinės, sviestamušės, bronzinio pipirų malūnėlio, medinės bičių šėryklos ir daugybės kitų daiktų daiktelių, papildomai juos dekoruojant įvairiomis detalėmis.
Pradėdamas kurti naują šviestuvą, Evaldas dažnai ir pats neįsivaizduoja galutinio jo vaizdo. Viena prie kitos limpa netikėčiausios detalės, į vieną susilieja skirtingų laikmečių daiktai ir tik užžiebęs savo naują kūrinį, jis pamato tą galutinį rezultatą, kuris arba lieka galutiniu, arba kartais būna šiek tiek patobulintas. Šviestuvų kūrybos procese įvyksta pati naudingiausia sintezė: pagal savo paskirtį jau nebenaudojami daiktai tampa įdomios ir originalios idėjos dalimi.
Dėl savo pomėgio įgijo antrą specialybę
Šiandien Evaldas džiaugiasi jo kuriamų daiktų grožiu, nauda ir visai neketina sustoti. Juo labiau, kad reikalai gerokai įsibėgėja, jo šviestuvai įgauna paklausą. Tačiau jiems kurti reikia ir laiko, todėl jis atsisakė socialinio darbuotojo darbo ir bandys skirti daugiau laiko šviestuvų kūrybai. Gilindamas savo žinias ir norėdamas būti užtikrintas dėl savo gaminių įgijo elektriko specialybę. Dabar kurdamas šviestuvus žino, jog elektros instaliacija jo šviestuve saugi. Tačiau reikia neužmiršti, kad daugumos šviestuvų dekoravimui naudojamos smulkios detalės, todėl reikia pasaugoti nuo mažamečių vaikų.
Kūryboje - tvaraus naudojimo pincipas
Šiandien Evaldas jau yra pagaminęs 108 šviestuvus. Nors to tikrai nebuvo planavęs, dabar mano, kad tai galėtų būti viena iš pagrindinių gyvenimo veiklų. Prie šviestuvo dirba kelias dienas, jei tik turi pakankamai detalių, tačiau kartais nutinka taip, kad kažko reikia gerokai paieškoti, užsakyti, parsisiųsti iš užsienio ir darbai užsitęsia. Ilgiau viskas užtrunka ir tada, jei detales reikia šveisti ir dažyti. Šio Evaldo hobio nepamiršta ir draugai – jie taip pat pasiūlo įvairių daiktų ir detalių, daug kas įsigyjama sendaikčių turguose.
Kartais Evaldas gauna ir konkrečių užsakymų, tačiau prisipažino, kad juos ne itin mėgsta. Laisva kūryba įkvepia daug labiau. Nors su malonumu prisimena užsakymą, kai vienas žmogus paprašė pagaminti šviestuvą iš senelio motociklo lempos. Įprasminti žmogui mielą relikvinį daiktą Evaldui pasirodė įdomu.
Dar jam patinka ir tai, kad jis perdirba senus daiktus ir tokiu būdu prisideda prie tvaraus naudojimo. XXI a. aktualiją jis sprendžia ne žodžiais, bet darbais.
Šviestuvas pavadinimu "Sraigius" buvo parduotas brangiausiai.
Neužtenka pagaminti - reikia ir paduoti
Šviestuvus pirkėjai susiranda įvairiose prekybos platformose, gali įsigyti per FB, dalį šviestuvų Evaldas parduoda aukciono būdu. Jų kaina svyruoja nuo 80 iki 250 eurų, visi darbai unikalūs, vienetiniai – antro tokio norėdamas nepagaminsi.
Tačiau šiandien neužtenka prekę pagaminti – reikia skirti laiko jai realizuoti, pasirūpinti ir jos reklama. Šioje srityje nemažai padeda jo draugė Giedrė, o tai tik įrodo, kad bet kokia veikla yra lengvesnė, jei ja užsiimi ne vienas. Giedrė, beje, yra visada pirmoji naujo Evaldo kūrinio vertintoja. Ir ne visada jį apipila tik komplimentais. Evaldas prisipažįsta, kad iš pradžių kritika lyg ir suerzina, bet kai viską padaro atsižvelgęs į jos patarimus, pats pamato, kad yra geriau.
ReLight šviestuvai tinka įvairaus stiliaus interjere
Iš tiesų, kiekvienas šviestuvas visada gimsta kaip mįslė. Evaldas sako, jog iki šiol negali numatyti, patiks ar ne jo šviestuvas pirkėjui, kiek jis bus paklausus ir panašiai. Tačiau jau yra pastebėjęs, kad žmonės mėgsta šviestuvus, kuriuose yra bronzos spalvos detalių, arba kur yra detalių iš senų laikrodžių ar kitų senovinių prietaisų. Šiuo metu Evaldas jau planuoja su šviestuvais apsilankyti Nyderlandų meno ir sendaikčių turguose, kadangi yra pastebėjęs, jog daugiausiai jo šviestuvų be lietuvių yra nupirkę olandai. Pats savo šviestuvus labiausiai įsivaizduoja gana moderniuose urbanistinio stiliaus namuose, kavinėse, tačiau mano, jog jie tiktų ir prie mid-century modern stilistikos, ir prie retro, ir eklektiškoje aplinkoje. „Tik prie „euroremonto“ gal ne“, – nusijuokia.
Kol kas jam dar sunku nusakyti savo tipišką pirkėją, bet dažniausiai prie jo šviestuvų stabteli 30-40 metų moterys. Giedrė prisiminė netgi vieną malonų nutikimą, kai jų šviestuvą Latvijoje nusižiūrėjo lietuvė menininkė, kurios vyras iš stiklo pučia gaubtus šviestuvams ir po kelių mėnesių parašė: „Atsiųskite jį, negaliu pamiršti“. Tokie pirkėjai ir komplimentai visada labai įkvepia, skatina dirbti ir eiti tik pirmyn. Juolab, kad šis darbas pačiam Evaldui kaip terapija – fantazijos, kruopštumo, kūrybos, savirealizacijos… ir praeities išsaugojimo.