Sandoriai su džentelmenais
Antikvariniai ar vintažiniai daiktai žavingi dar ir tuo, jog juos visada lydi įdomios radybų istorijos. Šių daiktų kolekcininkė ir fotomenininkė Ramunė Pigagaitė visada pasidomi savo pirkinių praeitimi, pasikalba su jų pardavėjais, todėl vėliau ir gali atsirasti tokios istorijos.
Simona SKAISGIRYTĖ- MAKSELIENĖ: „Pabuvojusi daugybėje įvairiausių pasaulio muziejų galiu pasakyti, kad nesu nusivylusi lietuvių daile“
"Kartais juokaujama, kad žmonės parduoda meno kūrinius dėl “trijų D” (debts, death, divorce – skolos, mirtis, skyrybos). Bet iš tiesų kur kas dažniau meno kūriniai patenka į aukcioną būtent dėl to, kad formuojant ir gryninant kolekciją nuo jos atskiriami balastiniai tos kolekcijos atžvilgiu meno kūriniai", - interviu "Vintažo ženklams" sako meno kūrinių aukciono vadovė dr. Simona SKAISGIRYTĖ - MAKSELIENĖ ir pakviečia pasidairyti ne tik po patį aukcioną, bet ir po jo užkulisius.
Kapodimontės lėkštė
„Gavau dovanų labai gražią, ant sienos pakabinamą lėkštę. Ant kitos jos pusės yra toks spalvotas ženkliukas, užrašas Capodimonte ir dar visokių tarsi ranka rašytų skaičiukų. Gal galėčiau apie ją sužinoti ką nors daugiau?“ – teiraujasi Danguolė Valaitytė iš Panevėžio r.
VAKARĖLIS „a la DIDYSIS GETSBIS“
Amerikiečių rašytojas Frensis Skotas Ficdžeraldas yra pasakęs: „Rašytojas turi rašyti savo kartos jaunimui, ateinančios kartos kritikams ir tolesnių kartų mokytojams“. Pačiam rašytojui pasiekti šį tikslą bene geriausiai pavyko savo puikiuoju, didingu ir ypač amerikietišku romanu „Didysis Getsbis“. Pavyko net tose srityse, kur vargu ar pats tikėjosi. Vėlesnės kartos iš šio romano tebesimoko ne tik mylėti, bet ir švęsti bei puoštis. Stiliaus „a la Getsbis“ niekas ir niekada nepamiršo, niekada ir nepamirš. Juolab kad praėjusio šimtmečio 1920-1940 – ųjų mada, nežiūrint visų politinių sunkumų, buvo iš tiesų žavinga.
Paslaptingas indelis
Daiktai iš praeities visada turi savo istoriją ir savo vertę, kuri ne visada aiški iš pirmo žvilgsnio. Todėl juos visada reikia tyrinėti, žiūrinėti ir mokėti "perskaityti". Jei kartais nemokėtumėte to padaryti Jūs, tai visada mokės būrys "Vintažo ženklų" bendraautorių ir specialistų.
Švarcvaldo slėnyje tarp vintažo ir... iššūkių
Ne, ne mes atrandame Birutę ULECKIENĘ - HUCK. Ji atranda žurnalą „Vintažo ženklai“ ir paskambinusi, nori sužinoti, kaip dažnai jis eina. Mat gyvena Vokietijoje ir sunku susigaudyti. Taip prieš porą metų ir susipažįstame. Tada jau žodis po žodžio ir paaiškėja, kam Birutei reikia žurnalo. Mūsų temos - jos temos, jos namų stilius, jos meilė.
