Mylėti galima viską. Net daiktus ir net jų radimo istorijas. Frankfurte gyvenanti fotomenininkė, mums jau bent neakivaizdžiai gerai pažįstama Ramunė Pigagaitė apie kiekvieną iš savo įsigytų daiktų turi ką papasakoti. Ir pasakoja labai įdomiai. Romantiškos nuotraukos ir dar romantiški radybų pasakojimai juk įdomu visiems, kas irgi ieško daiktų iš praeities.
Geros būklės tokio tipo lagaminai Vokietijoje kainuoja 50-80 eurų.
Svaiginanti lagamino karjera
Šį kokių 1940-50 m. gimimo amerikietišką užjūrio kelionėms skirtą lagaminą pirkau Frankfurto blusturgyje. Įdomu tai, kad visi tokie lagaminai yra su asmeniškais savininko inicialais, atspaustais drobėje. Šis priklausė ponui HMJ. Prisimenu, kad jį pardavinėjęs vaikinas teigė, jog tai jo senelio lagaminas, bet man uždengus inicialus, nežinojo savo senelio vardo.
Nežinau, kodėl, bet vos man jį įgijus ir paviešinus jo nuotrauką, jis tapo „žvaigžde“: iš pradžių juo susidomėjo viena televizijos studija, norėjusi jo įsigijimo ir fotografavimo istoriją pristatyti laidoje apie sendaikčius, o dar po kiek laiko sulaukiau skambučio iš vieno Frankfurto teatro ir sutariau šį milžinišką, šviesia drobe aptrauktą lagaminą, parduoti jiems kaip spektaklio rekvizitą.
Taip ir iškeliavo jis su teatro mašina į netolimą kelionę senamiestyje esančiame teatre. Gal scenoje jis ir vėl „plaukia“ per Atlantą? Nemačiau dar to spektaklio.
Indas su Kalėdų nuotaika
Žiūrėdama į šį indą, tiksliau į jo fotografiją, nes jis jau parduotas, visuomet prisimenu ypatingą jo įsigijimo istoriją. Praėjusių metų žiemą, prieš Kalėdas važiavau į Štutgartą aplankyti savo senos draugės. Žiema tais metais buvo labai aikštinga: pavasarines temperatūras staiga keisdavo pūgos.
Taip ir nutiko: belikus kokiai 50 km iki Štutgarto patekau į pūgą ir norėdama ją pralaukti, nusukau į kažkokį kaimelį, kurio pavadinimo iki šiol nežinau. Ir ką jūs manote: kaimelio aikštėje vyko blusturgis, deja, dėl blogo oro sparčiai mažėjantis. Už vieno stalelio kantriai stovėjo mažulytė senučiukė su raudonais kaip obuoliai skruostais. O jos prekės – tai vąšeliu nertos servetėlės, vilnonės kojinės, keletas žvakidžių ir šis nuostabus žalvarinis indas. Trumpai, bet maloniai paplepėjusi su močiute apie keistą šių metų orą bei artėjančias Kalėdas, įsigijau ji. Šiandien šis indas jau puošia puošia vieno lietuvio namus, o aš žiūrėdama į jo fotogafiją, galvoju apie sniegą, Kalėdas, nertas servetėles bei raudonus obuolius.
Tokio stiliaus indų sendaikčių turguose galima rasti už 10 – 30 eurų.
Tokie lūpdažiai nepigūs – jie kainuoja iki 120 eurų.
Sekreteras su sidabrine staigmena
Šio sidabrinio Art Deco stiliaus dizaino lūpdažio įsigijimo istorija išties ypatinga. Prieš keletą metų, įsirenginėdama dabartinius savo namus, ilgai ieškojau nedidelio, elegantiško rašomojo stalo, kuris būtų ne vien darbo stalas, bet ir elegantiškas baldas. Žodžiu, sekretero moteriai ( vok. Damensekretär). Mano paieškos ilgus mėnesius buvo bergždžios: jeigu atrasdavau kažką tinkamo, tai baldas būdavo arba neįkandamai brangus, arba toli važiuoti jo pasiimti. Žodžiu, nesisekė.
Mano dukra buvo ką tik išsilaikiusi vairavimo teises ir mes kiekvieną vakarą, garsiai klausydamos muzikos važinėdavom po vakarinį miestą. Jos vairavimo džiaugsmas trukdavo gerą valandą ir aš galėdavau daugiau ar mažiau atsipalaidavusi, žvalgytis pro langą į apšviestus ir be užuolaidų kambarius, vaikštinėjančias poreles ar tiesiog į šalikelę – ką labai mėgstu. O ten, tam tikromis dienomis išties būdavo į ką paspoksoti! Kartą į mėnesį žmonės iš namų išnešdavo nereikalingus baldus, kurie sekantį rytą būdavo surenkami pro šalį važiuojančios milžiniškos šiukšlių mašinos ir čia pat vietoje sutraiškomi toje mašinoje įrengtos sistemos. Kiek antikvarinių lobių yra taip skausmingai pabaigę savo gyvenimą baisu ir pagalvoti!
Taigi muzikai garsiai skambant aš ir pamačiau jį – senąjį senosios damos sekterą, liūdnai stovintį šalikelėje: stop!!! Suklykiau nesivaldydama ir galva trenkiausi į stiklą, nes dukra tiesiog pakėlė rankas ir kojas ir automobilis šoktelėjęs sustojo. Įsitikinusi, kad ji sveika, iššokau į gatvę ir pripuoliau prie savo baldo, kurio aš taip ilgai ieškojau. Bambėdama dukra padėjo man šį lobį įkelti į mašiną, bet jos nuotaika buvo galutinai sugadinta. Mano džiaugsmui, nes aš vos nusėdėjau vietoje, svajodama kuo greiciau šį seną baldą ramiai išglostyti, apžiūrėti ir ištepti medžio aliejais.
Susipažinimo procesas su nauju radiniu visuomet vyksta skambant klasikinei muzikai ( paskutiniu metu – vinilams!) ir aš, atidarinėdama ir vėl uždarinėdama stalčiukus bei dureles, valydama jas bei poliruodama, sekretero viduje atradau jį – šį nuostabų, sudabrinį, koralo akmenimis išpuoštą, viduje veidrodėliu pagražintą itališką lūpdažį! Ar gali būti žmogus laimingesnis nei aš buvau tą vakarą?! Senoji dama man perdavėme ne tik tik savo sekreterą, bet ir savo asmeninį palinkėjimą! Taip namuose ir atsiranda netikėti daiktai, o atmintyje nugula gražiausios prisiminimų istorijos.
Padėkliukas su komplimentu
Veidrodinis padėkliukas dviem mažiems rytinės kavos puodeliams į lovą. Jai ir jam. Arba dviem antikvariniams kvepalų buteliukams – jos ir jo. Paryžiuje, Strasburge ar kur nors Provanse. Kažkur Prancūzijoje, nes pirkau jį pas vieną Elzaso sendaikčių pardavėją. Linksmą, gyvybingą prancūzą, jau priešpiet laimingą po kelių taurių raudono vyno, o gal tiesiog įsijautusio į puikią sendaikčių turgaus atmosferą. Kiek norite už tą padėkliuką, klausiu, mintyse jau matydama save dar užsimiegojusią, bet jau apsikabinusią mažytį espreso puodelį. Jo atsakymas buvo ilgas prancūziškas sakinys, kurio aš, deja, nesupratau. „Je ne parle francais“, – buvo mano atsakymas. Teatrališkai apsisukęs ant vienos kojos, dramatiškai pakeltu balsu jis kreipėsi į savo kolegą: „Tai mano svajonių moteris, bet ji nekalba prancūziškai!“
Keista, bet šį sakinį kažkodėl supratau, tik neparodžiau sau vidiniai šypsodamamasi. Pirkimo – pardavimo aktą sutvarkėme su jo šiek tiek vokiškai kalbančiu draugu.
Manau, kad tai buvo Art Deko stiliaus padėkliukas, vis tik greičiausiai nuo kvepalų buteliukų. Pasidžiaugusi juo kurį laiką pati, aš vėliau perleidau jį moteriai iš Lietuvos. Gal irgi kažkieno svajonių moteriai.
