Tarp mūsų temų, menančių praeitį, visada buvo ir Lietuvos dvarai. O gražiausia viešėti tuose, kurie dar skendi ir parkų žalumoje. Žinoma, tokius dvarus geriausiai lankyti vasarą, kai pasivaikščioti gamtoje tinkamiausias oras. Taigi, kurie Lietuvos dvarai Jūsų laukia apsigaubę žalia ir žydinčia skraiste, į kuriuos laikas planuoti vasaros kelionę?
Peizažinių dvarų parkų mažai
Jei kartais pasakytumėte, kad niekada nebuvote dvaro parke, tai greičiausiai būtų netiesa, nes jei buvote Palangos gintaro muziejuje, tai reiškia ėjote ir dvaro parku, dar vadinamu Birutės vardu. Kodėl nuo to pradedu? O gi todėl, kad dvarų parkai kartais būna tokie dideli ir natūraliai harmoningi su gamta, jog gali pasirodyti, kad dvarai įkurddinti tiesiog gražioje gamtos vietoje. Tiesa yra kita: taip atrodo peizažiniai parkai, kuriuos turi vos keliolika Lietuvos dvarai. Dar daugiau – keli jų yra vieno talentingo kraštovaizdžio architekto iš Prancūzijos Eduardo Fransua Andrė (Edouard Francois Andre), gyvenusio 1840-1911metais, kūriniai. Visi parkai, prie kurių prisidėjo šis kraštovaizdžio genijus, buvo pasodinti prie grafų Tiškevičių dvarų. Taip atsirado Palangos, Lentvario, Užutrakio ir Trakų Vokės peizažinio tipo parkai. Tokio tipo dvaro parkui būdingas natūralumas, dirbtinių elementų įntegravimas į natūralų reljefą, maksimalus visų gamtos dovanų – tvenkinių, kalnelių, riedulių – išnaudojimas, kuriant kuo natūralesnį kraštovaizdį. Augalai parenkami taip pat būdingi tam kraštui, bet dažnai neapsieita ir be ezgzotikos, kad būtų kuo išsiskirti ir dėl ko pasipuikuoti.
Profesorius, Paryžiaus želdinių skyriaus vyriausiasis sodininkas,Versalio nacionalinės sodininkystės mokyklos dėstytojas, pirmosios Prancūzijoje Kraštovaizdžio architektūros katedros dėstytojas E. Andrė įkūrė apie 100 parkų Prancūzijoje, Anglijoje, Danijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Belgijoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės ir Lotynų Amerikoje ir, žinoma, Lietuvoje. Samdyti šį sodininką reiškė gerą skonį ir didelius užmojus, tačiau rezultatai pramokdavo lūkesčius. Deja, ne visi dvarininkai išgalėjo samdyti tokio lygmens profesionaluus, todėl dažnai, kuriant aplinką, pasitenkinta ir mažesniais užmojais: kuklesnėmis, bet dailiomis alėjomis, tvenkiniais, fontanais, tilteliais, kriokliukais, įspūdingais gėlynais, kurie vėliau taip nedovanotinai buvo išnaikinti, kad mes iki šiol neturime jokios gėlynų kultūros, jei neminėsime, etnografinių gėlių darželių.
Kaip jau minėta žinomiausias peizažinio parko pavyzdys yra Palangoje, dabar tai Palangos botanikos sodas, supantis dvaro rūmus – Gintaro muziejų. Jame tris vasaras darbavosi ne Eduardas Fransua Andrė su sūnumi Renė Eduardu, bet ir ir belgų dendrologas Beisenas De Kulonas. Parke buvo pasodinta per 500 medžių ir krūmų atvežtų iš Vakarų Europos botanikos sodų.
Po Palangos vertėtų užsukti į Kretingos dvaro parką, kuris tarsi atsvara nuostabiam dvaro rūmuose įkurtam žiemos sodui. Vienų vadinamas mišraus stiliaus parku, kitų peizažinio irgi yra savitas ir labai įspūdingas netgi po visų praradmų. XIXa. viduryje įkurtas parkas ne kartą keitė savo veidą ir gražėjo, jame visko buvo daug: tvenkiniai, kriokliai, skulptūros, altanos, kaštonų alėjos, o Tiškevičiai jame augino netgi fazanus ir vynuogines sraiges. Tačiau karai suniokojo šį tobulą gamtos ir žmogaus kūrinį, išliko tik dalis liepų ir kaštonų alėjų bei seną istoriją primenantys priešais dvaro rūmus stūksantys šimtamečiai ąžuolai (nuotrauka prie įžangos), kurių storiausiojo kamienas yra 1,9 metro skersmens. Tačiau, kai parko išgelbėjimu buvo ir vėl susirūpinta, idėjų netrūko. Dabar lankytojus vilioja 2002 m. parke pastatytas Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu, sukurta įdomi erdvinė kompozicija su 13 skulptūrų iš ąžuolo, akmens ir metalo, kurios žymi senąsias Baltų kultūros tradicijas. Tai iš tiesų puiki vieta pasivaikščioti. Lankydamiesi Palangoje, raskite laiko ir Kretingos dvaro parkui – nesigailėsite.
Dabar lankytojus vilioja 2002 m. parke pastatytas Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu, sukurta įdomi erdvinė kompozicija su 13 skulptūrų iš ąžuolo, akmens ir metalo, kurios žymi senąsias Baltų kultūros tradicijas.
Kretingos dvaro sodyboje daug gražių vietų ir šimtamečių augalų.
Tūkstantyje istorinių želdynų - įdomiausi atradimai
Bet šiandien Lietuvoje net sunku patikėti, kad yra priskaičiuota per 1000 istorinių želdynų, iš kurių didžioji dalis buvusių dvarų ir didikų rezidencijų teritorijose. Želdynų, kurie turėtų atminti XVII-XVIII amžius iš viso yra per 300. Gaila, bet yra labai mažai žinių apie renesansinius ir barokinius želdinius, gausiai papildytus mažosios architektūros – pavėsinių, tiltelių, terasų. Sunyko jų struktūra, architektūra, viskas, kas sudarė gausiausią XVII a. pabaigos – XIX a. parkų paveldą.
Tačiau naujam gyvenimui besikeliantys dvarai, neleidžia nunykti ir parkams. Todėl dėl parkų verta aplankyti jau minėtosios Palangos, Užutrakio, Švėkšnos, Gelgaudiškio, Paežerių, Plungės, Taujėnų, Renavo, Biržų pilies, Raudondvario, Burbiškio (Ir Anykčių rajone, ir Radviliškio), Baisogalos, Šešuolėlių, Bistrampolio, Pakruojo dvarvietes ir dvarus.
Kaip Prienų krašto patriotė pakviesiu pasivaikščioti ir po Balbieriškio (Prienų r.) dvaro parką, paglostyti jo šimtametes liepas. Šis angliško stiliaus parkas įrengtas XIX a. pradžioje, užima 10 hektarų ir jame geriausiai išsilaikė grafų Tiškevičių sodininko suformuota amerikinių liepų alėja, taip pat totoriniai ir ginaliniai klevai, europiniai maumedžiai. Reti augalai visada buvo parkų išskirtinumo požymis.
Ir jeigu jau apie juos, tai sukime į Švėkšną, pasižiūrėti kaip skleidžiasi, o rudeniop plevena vaiskiu geltoniu apie 18m aukščio ir 70 cm skersmens reliktinis dviskiautis ginkmedis – pats stambiausias ir gražiausias šios rūšies egzempliorius Lietuvoje. Didžiulė parko teritorija šiandien žavi ne tik ne tik puikiai sutvarkytu kraštovaizdiu, bet ir svarbiais kultūros akcentais – saulės laikrodžiu, medžioklės deivės Dianos skulptūra bei išskirtinio grožio ampyro stiliaus vila „Genovaitė“, kurią grafas Adomas Broel Pliateris 1880 m. pastatė savo mylimai žmonai. Visas Švėkšnos dvaro ansamblis vienas romantiškiausių iš aplankytųjų, tad mes dar būtinai į jį grįšime.
O dabar visai kitame Lietuvos krašte Paežerių dvare prie Vilkaviškio apglėbkime 400 metų senumo ąžuolą, pasivaikčiokime jo kaštonų alėja ar pasėdėkime paežerėje prie trijų tvenkinių kaskados. Dvaro rūmai puikiai restauruoti, o belvederinis neogotikinio stiliaus bokštas iš raudonų plytų yra vienas iš geriausiai išsilaikiusių Lietuvoje. Nuo Paežerių – pirmyn į Gelgaudiškį (Šakių r.). Juk šio dvaro rūmus supa vienas didžiausių Lietuvos dvarų parkų, kurio struktūra, beje, gana sudėtinga, o istorija apipinta legendomis. Spėliojama, kad čia senovėje galėjo būti alkas, nes pagonys šventais laikė tuos miškus, kuriuose augo ąžuolai, liepos ir pušys. Visi šie medžiai auga čia nuo senų laikų. Parke įrengtas ir puikus pažintinis takas, kuriuo einant galima pasigrožėti ir retais medžiais: juodąja ir veimutine pušimis, raudonuoju ąžuolu, paprastuoju buku, europiniu maumedžiu, raudonžiedžiu kaštonu. Sunku patikėti, kad vien didelių ąžuolų čia yra per keturis šimtus, kai kurie yra 26 m aukščio ir iki 1,5 m skersmens, o kur dar ketureilė sidabrinių klevų alėja? Parke daug įdomių, legendomis apipintų objektų: Asesoriaus kapas, Velnio kalnas, Baronkapinės (baronų Koidelių kapai), Pakaruoklių kalnas, tyro vandens šaltinėlis. O aikštelė „Žvaigždė“ – tai taisyklingai aštuoniomis pasaulio šalių kryptimis iškirstos proskynos. Pasakojama, kad dvarininkai medžioklių metu šioje vietoje pietaudavo ir tuo pačiu stebėdavo bėgančius žvėris.
"Genovaitės" vila Švėkšnos dvare ir netoli jos augantis ginkmedis.
Paežerių dvaras - tikras Suvalkijos perlas.
Paežerių dvaro parkas gali didžiuotis šimtamečiais ąžuolais ir vaizdinga ežero pakrante.
Legendomis apipintas Gelgaudiškio dvaro parkas vienas didžiausių ir įdomiausių Lietuvoje.
Apsilankę Burbiškio dvare (Anykščių r.) įsikūrusiame netoli Rubikių ežero turėjome progą pasigrožėti jo apylinkėmis pro drono akį.Vaizdingame Anykštos upės krante švyti iš stilingi rūmai – XIX a. neoklasicizmo epochos perlas, užburiantis subtilumu ir elegancija. Šalia jų rudens spalvomis dažėsi ir parkas, kuriame šiandien išlikę daugiau kaip 30 rūšių medžių bei krūmų. Burbiškio dvaro rūmai, 1853 metais pastatyti Lietuvos – Lenkijos didikų Venclovavičių giminės, tebėra vieni pukiausių Anykščių krašte, o visai dvaro sodybai suteiktas Burbiškio kraštovaizdžio architektūros draustinio statusas, ji įtraukta į Europos paveldo lankytinų objektų sąrašą.
O štai kitas tokio pat pavadinimo dvaras tik Radviliškio rajone išgarsėjo jau ne vienus metus rengiamomis tulpių šventėmis. Tačiau mes į dvarą siūlytume sukti pavasarį, bet ne per šventę – tuomet visas dvrao parkas iš tiesų atsiskleis visu grožiu. Jūs galėsite pasigrožėti jo centrinėje dalyje esančiu tvenkiniu su 15 salų, 11 tiltų ir tiltelių, stabtelti ties kanalais, įkvėpti eglėmis, kazokiniais kadagiais ir europiniais maumedižiais kvepiančio oro. Parke iki dabar auga 23 rūšių ir formų atvežtiniai augalai ir gyvena apie 40 paukščių rūšių. Nuostabi vieta savitgalio išvykai, o be to, yra ir kur pernakvoti.
Burbiškio parku (Anykščių r.) grožėjomis rudenį.
Burbiškio dvaro parke (Radviliškio r.) gražu ne tik tuomet, kai žydi tulpės - rudeniop irgi.
O štai visai kitame Lietuvos krašte, Pakruojo dvare, kuriame pastaruoju metu tiek daug žydėjimo ir gražių projektų, jus pasitiks tiesiog milžiniškas parkas. Peizažinis dvaro parkas, kurio struktūra išlikusi iki šių dienų, buvo užveistas 1850 – 1860 m. Iš vienos pusės natūralią teritorijos ribą sudaro užtvenkta Kruoja, o iš kitos pusės teritorija aptverta lauko akmenų tvora. Parke auga apie 26 pavadinimų medžių, tarp jų dar prieš kelis šimtus metų pasodinti rečiausi augalai iš įvairių pasaulio kraštų. Priešais centrinius dvaro rūmus yra didelė veja, kurios pakraščiais einantys takai gale subėga į vieną, šiaurinės dvaro teritorijos dalies link vedantį taką, kuris baigiasi įspūdingais metalo vartais, skiriančiais dvi funkcines dvaro teritorijos dalis – pietinę ir šiaurinę. Augalinių ir heraldinių motyvų kaliniais puošti vartai, kuriais dvaro savininkas labai didžiavosi, buvo įsigyti Rygoje vykusioje parodoje. Šiemet šiame dvare ir vėl bus žydėjimo šventė, todėl kelionę čia planuokite vasarą.
Šiemet mes daug keliausime po dvarus ir būtinai aplankysime dvarų parkus, todėl ir šis straipsnis bus nuolatos pildomas, o jūs tyrinėkite savo savaitgalius ir planuokite vasaros maršrutus į gražiausių Lietuvos dvarų parkus.
Pakruojo dvaras gali didžiuotis ne tik nuostabiais dvaro statiniais, bet ir parko dydžiu bei grožiu. Ne veltui pastaruoju metu čia gimsta tiek puikių su augalais susijusių projektų.
Parengė Rasa ŽEMAITIENĖ (medžiaga bus nuolatos pildoma)
Nuotraukos iš "Vintažo ženklų" archyvo (autoriai Silvija Žemaitytė, Rasa Žemaitienė, Laura Prascevičiūtė, Reda Brazytė, Giedra Bartas)
Rubriką "Iš dvarų VAKAR - į mūsų ŠIANDIEN" remia
