sumano

Šumano lėkštės

„Šios dvi lėkštės ažūriniais kraštais mūsų namuose buvo turbūt pirmieji senoviniai daiktai, dar vaikystėje mane sužavėję. Suaugusi ne kartą kažką panašaus įsigijau.Tačiau būtų įdomu apie šiuos indus iš vaikystės kažką sužinoti ir iš profesionalų lūpų“, – rašo Vijolė Mereckienė.

Ženklas ant šių dailių lėkščių su vaisių dekoru rodo, kad jos pagamintos maždaug 1918-1924m. Vokietijoje, Bavarijoje, Arzbrge Cristian Heinrich SCHUMANN įsteigtame porceliano fabrike. Šis fabrikas veikė nuo 1881m. ir iki 1994m. priklausė Šumanų giminei. 1892m. – 1923m. jis vadinosi „Porzellan fabrik Carl Schumann GmbH&Co. KG“, o 1923m.-1994m. „Porzellan fabrik Carl Schumann AG“. Tai vienas iš daugelio Vokietijos porceliano fabrikų, kurie sekė ir mėgdžiojo garsiojo Meiseno porceliano fabriko (įkurto 1710 m. pirmojo porceliano fabriko Europoje) lėkščių kraštų dekorą. Tai ažūras, padabintas aukso spalvos ornamentėliais ir labai mėgstamas Vokietijos taikomajame mene neorokoko laikotarpiu. Lėkštės tikriausiai buvo skirtos desertui – spalvingos, vaisiai ir uogos pavaizduoti „kaip tikri“ dekalkomanijos technika, apie kurią plačiau rašėme praeitame žurnalo numeryje. Šis dekoro būdas būdingas masinei indų gamybai, pigesnis, bet savotiškai įspūdingas. Tokių lėkščių yra Lietuvos muziejų fonduose, taip pat ir M.K. Čiurlionio muziejuje. Schumanno porceliano fabrikas gamino įvairias lėkštes, puodelius kavai su lėkštelėmis, dubenėlius, vazeles, servizus kavai. Juos puošė spalvingomis gėlių puokštėmis, uogų ir vaisių bei daržovių, kačiukų ir šunelių realistiniais atvaizdais. Tokia produkcija XX a. I p. buvo labai mėgstama miestiečių ir turtingesnių valstiečių ir tai liudija dekoro spalvingumas bei turtingumas. Vėliau, maždaug nuo XXa. vidurio, fabrikas perėmė modernų dizainą, indai pradėti puošti saikingai. Lėkštės savotiškai įdomios, nes gana senos, pagal amžių jau net antikvarinės, tačiau kolekcine prasme jos nėra labai vertingos ir įvairiose interneto svetainėse gali kainuotis kelias dešimtis eurų.

Menotyrininkė Rita ŠKIUDIENĖ

Comments are closed.