Spausdinimo mašinėles iš mūsų praktiško gyvenimo stumte išstūmė kompiuteriai, bet ar galima jas tiesiog imti ir išstumti iš savo atminties? Prienietis Mindaugas Kundrotas įsitikinęs, kad ne ir taip manyti jis turi pagrindo. Mat jau ne pirmi metai kartu su draugais, dabar Australijoje gyvenančiu Deividu Paplausku ir Nyderlanduose gyvenančiu Egidijumi Šeškumi, yra įkūręs klubą „SENASIS HEMINGVĖJUS“. Pradėję domėtis kaip gražiu kolekciniu objektu, bičiuliai netruko suprasti, kad šis daiktas gali turėti ir savo pirkėją. „Vieni mašinėles perka savo namams dekoruoti, o kiti ieško dar ir veikiančių – žmonių poreikiai labai skirtingi, bet mašinėlės tikrai dar daug kam reikalingos“, – sakė Mindaugas dar tada, kai mes leidome pirmąjį „Vintažo ženklų“ numerį ir rodė su draugais sukauptas mašinėles, kurių tada turėjo gal per dvidešimt. Dabar trijų draugų kolekcija vėl dienos šviesoje – ji demonstruojama Prienų J. Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje. Paroda veiks iki gegužės 17d.
Kuo įdomesnė istorija – tuo vertingesnė spausdinimo mašinėlė
Šiandien spausdinimo mašinėlės Mindaugo namus Prienuose pasiekia dažniausia iš užsienio, kur gyvena jo draugai ir nepraleidžia progos įgyti įdomesnių ir vertingesnių rašomųjų mašinėlių. Kas gi sudaro jų vertę? „Amžius, tiražas, t.y. kiek tokio modelio mašinėlių buvo pagaminta ir, žinoma, tai, kas ja dirbo. Nebūtinai tai gali būti žinoma asmenybė, nors tai pats geriausias variantas, vertę kelia ir žinomos firmos, kurioje galbūt ta mašinėle buvo dirba, vardas. Ypatingą vertę turi spausdinimo mašinėlės pabūvojusios fronte, kartais pagal jų numerius netgi būtų galima nustatyti, kokiam karo korespendentui ji galėjo priklausyti. Apskritai, kuo daugiau sužinai apie mašinėlę ją įsigydamas, tuo daugiau galėsi papasakoti apie ją pirkėjui ir tuo didesnė bus jos vertė. Juk drauge su senoviniais daiktai žmonės perka ir jų istorijas. Kita vertus, vieni žmonės ieško kuo retesnių ir įdomiau atrodančių mašinėlių, nes nori jomis dekoruoti savo namus, kiti dar nori jomis ir rašyti, tad jiems vertingiausia veikianti spausdinimo mašinėlė“, – pastebėjimais dalijosi Mindaugas.
Pasikeitusi spausdinimo mašinėlių paskirtis
Spausdinimo mašinėlių pirkėjai, kaip ir jų pasirinkimai, irgi labai skirtingi. Dažnai jos perkamos ne tik sau, bet ir dovanų. „O tai visai gera investicija, juk senovinė mašinėlė jau niekada neatpigs, o tik brangs, nes rinkoje jų irgi mažės. Vertingiausios pagal laikmetį yra iki Antrojo pasaulinio karo pagamintos mašinėlės. Po to jos tampa vis patogesnės naudoti, lengvėja, bet tas antikvarinis grožis nyksta. Kol galiausiai atsiranda plastikas, o po 1956-ųjų – jos tampa dar ir elektroninėmis. Tokių spausdinimo mašinėlių dabar jau niekas neįvardija kaip antikvariato, o greičiau kaip vintažą. Pastarosios mašinėlės irgi turi savo pirkėjų, bet mažiau“, – pasakoja Mindaugas.
Šiandien mašinėles įsigyja ne tik privatūs asmenys. Jos domina muziejininkus, televizininkus, teatro darbuotojus – visiems reikia rekvizito, alsuojančio praeities dvasia. Kolekcininkų, kokiu, pavyzdžiui, yra aktorius Tomas Hanksas, Mindaugui pavyko sutikti ir Lietuvoje. Vienas pirkėjas sakė turįs per 70 senovinių mašinėlių. Taigi mašinėlėmis domimasi ir kaip kolekciniais objektais. Žurnalo, skirto senų spausdinimo mašinėlių kolekcininkams, leidėjas Chuckas Diltsas mano, kad JAV yra apie 600 rimtai šių prietaisų rinkimu užsiimančių žmonių. Bet jie išrankūs, turi savus kriterijus ir dažniausiai ieško modelių, pagamintų iki 1920 m., kol spausdinimo mašinėlės dar nebuvo standartizuotos. Pats leidėjas su partneriu turi ir rašomųjų mašinėlių muziejų su 800 įvairiausių modelių. Taigi rašomosios mašinėlės gal ir prarado savo funkcinę vertę, bet kaip grožio objektas, galintis bet kuriam interjerui suteikti savotiško žavesio, elegancijos ir romantikos išliks amžinai.
Rašomoji mašinėlė buvo patentuota 1868 m., o pirmą kartą išleista į apyvartą ir parduota 1874 m. ginklų kompanijos „Remington“. Ši firma pirmoji vėliau panaudojo ir QWERTY raidžių sistemą, kuri iki šių dienų išlikusi ir mūsų kompiuterių klaviatūroje. Mašinėle, kurią matote nuotraukoje, dirbo žymus Nyderlandų žurnalistas
Taškinė mašinėlė MIGNON pagaminta Vokietijoje 1912 m. Ji tikra retenybė, nes šio modelio mašinėlių buvo pagaminta tik 3000. Palyginus su 2 milijonų tiražais, tai lašas jūroje. Mašinėlės gamintojai siekė didesnio rašymo greičio ir siūlė ją naudoti biuruose. Vis dėlto, dirbti su tokia mašinėle reikėjo visai kitokių įgūdžių ir ji, nors ir greitesnė, taip ir neprigijo tarp vartotojų.
ROYAL gamintojai savo veiklą pradėjo 1904 m.JAV, Niujorke. Šio modelio mašinėlę pasauliui pristatė su trenksmu. Išmetė ją iš lėktuvo ir įrodė, kad ji itin patvari. Šis modelis gamintas nuo 1914m. ir išsiskyrė tuo, kad buvo su stiklinėmis sienelėmis šonuose.
OLIVER buvo pradėta gaminti 1915 m. Amerikoje, bet firma turėjo filialą ir Anglijoje. Ji buvo laikoma geriausiai rašančia to laikmečio mašinėle, bet dėl savo svorio ir kainos nepritapo ir jos buvo pagaminta tik per 50 tūkst. Tai palyginti labai nedaug. Kolekcininkai nori turėti šią mašinėlę tarp savo eksponatų vien dėl jo keisto ir išskirtinio vaizdo – mašinėlė tarsi su sparnais, bet tikrai per sunki „skristi“.
Šis SMITH PREMIER modelis pagamintas 1908 m. JAV, Niujorke. Mašinėlė dar turi 6 eiles raidžių klavišų, atskirus klavišus mažosioms ir didžiosioms raidėms, o kai kurie iš jų dar ir mediniai. Tai buvo paskutinė mašinėlė pagaminta su 6 eilėm klavišų, bei paskutinė pagaminta „Smith Premier Typwriter“ kompanijos inžinierių. Reta, sena ir dekoratyvi, bet sunkiai atkeliama, tad vietą iš karto geriau išrinkti nuolatinę.
Vokietijoje gaminamos mašinėlės OLYMPIA Europoje buvo bene populiariausios ir gamintos iki 1990 m.. Ši pagaminta 1934m. Beje, mašinėlių amžių nustatyti gana nesudėtinga, nes labai dažnai jos turi serijinį numerį, o internete galima rasti serijinių numerių bazę anglų kalba.
MERCEDES SELEKTA modelis pagamintas 1934m. išsiskiria iš kitų to meto mašinėlių savo dailiu dizainu. Šios mašinėlės gamintojai buvo tolimais ryšiais susiję su gerai žinomo automobilio „Mercedes“ gamintojais ir net vaidijosi teismuose dėl to paties vardo panaudojimo. Bet svarbiausia, kad šis vardas pagrįstai žymi kokybę iki šių laikų – ir mašinėlės, ir automobilio.
Jei turite savo mėgstamą rašytoją ir norite sužinoti, kokia mašinėle jis rašė savo kūrinius, užsukite į svetainę MyTypewriter ir joje rasite beveik šešiasdešimties autorių mėgstamiausias spausdinimo mašinėles. Pavyzdžiui, rašytojas Ernestas Hemingvėjus (1899-1961) savo talentinguosius kūrinius parašė su Corona No. 3 & No.4, Underwood Noiseless Portable, Royal portables, Halda portable.