Gegužės saulė spigino lyg vidurvasarį, nuo paskutinius žiedus dovanojančių rojaus obelaičių gerokai per anksti skraidė žiedlapiai, sodas alsavo mieguistu popietės tinguliu… Oras, tikėjomės, bus kitoks, gaivesnis ir pavasariškesnis, bet… vestuvių stalo vintažinis dekoras vis tiek turėjo būti sukurtas. Kada jei ne dabar, pavasarį, kai savo skaitytojas norisi įkvėpti grožio paieškoms? Tos misijos ėmėsi „BB dizainas“ dekoratorės sesės Birutė ir Miglė BANYTĖS iš Kauno. Ne atsitiktinai kreipėmės į jas. Dešimtmetį perkopusioje šių dekoratorių kūryboje visada daug vintažo ženklų. O mums tai tinka, apie tai ir kalbėjomės, joms dėliojant žalio stiklo trapumą ir žalvario auksą po baltų žiedlapių skrydžiu.
Be dekoro – nė žingsnio
„Vintažas – tai romantika, sentimentalumas ir subtilumas, o per vestuves, taip pat ir kitas šventes dažniausiai to norima“, – sako Miglė ir priduria, kad kokios stilistikos vestuvės bebūtų, net jeigu modernios ar minimalistinės, vintažinės detalės visada praverčia. O jų dekoratorių rekvizito sandėlyje ypač daug. Stiklas, žalvaris, medis, keramika, porcelianas, tekstilė… Žaliavos įvairiausios, daiktai skirtingiausi, bet didžioji jų dalis iš praeities. Senoviniai daiktai apskritai gerai „limpa“ vienas prie kito, nėra pretenzingi, stilistiškai puikiai dera ir papildo vienas kitą. Dekoru juk nebandoma atkurti tam tikrą laikmetį, tiksliai derinant detales. Dekoro misija – sukurti grožį, jaukumą, džiaugsmą akiai. Ir dabar šventėse tam skiriama itin daug dėmesio. Tiesa, vieni šio darbo imasi patys, kiti kreipiasi į specialistus, bet reta šventė apsieina be dekoracijų.
Teminės vestuvės baigia išnykti
Kai nauji mados vėjai galbūt jau negrįžtamai nuo daugelio švenčių stalų nupūtė valgius, atsirado vietos grožiui ir to poreikis. Dekoruojami ne tik pagrindiniai vaišių stalai, bet ir desertų, alaus, dažnai kuriama graži vientisa visos erdvės atmosfera. O dekoratorės prisideda ne tik prie iškilmių vietos dekoro, bet ir prie jaunųjų įvaizdžio, mašinų, ceremonijos vietos puošybos. Jų rūpestis – gėlės ir daugybė kitų dalykų, kurie kartais labai glaudžiai persipina su vestuvių planuotojų pareigomis. Dirbti sudėtinga, bet labai įdomu, kūrybinių iššūkių – per akis. Tiesa, yra viena gera tendencija. Pastaruoju metu, anot dekoratorių, vis rečiau daromos teminės vestuvės, kas kartais keldavo net šypseną. Drugeliai, avataras, paplūdimys, mokykla, džiunglės…Tai praeityje. Dabar vis dažniau prisimenama, kad vestuvių tema yra viena – meilė. Kita vertus, ir meilės išraiškas visi mato skirtingas, todėl tarsi ir norima kažko savito, bet pro petį pasižvalgant į kitus – toks lietuvių bruožas. Todėl švenčių dekoravimo tendencijos visada egzistuos ir visada keisis. Kaip kitaip – tai mados ir kultūros dalis, o nei viena, nei kita nestovi vietoje.
Dekoracijomis gausus stalas – Jūsų įkvėpimui ir idėjų paieškoms. Kai ką juk galima pasidaryti ir patiems. Svarbiausia turėti drąsos ir žinoti, ko norime. Įdomūs indai – stalo dekoro sėkmė. Ne visada jie turi būti balti. Kartais kaip tik spalvoti šventei suteikia savitumo.
Stalo dekoro tendencija - Bohemiškasis boho
Koks stilius madingas šiandien, jei kalbėtume apie šventes, sietinas būtent su vintažo tema? „Boho, prabangus boho ir niekada nesenstanti klasika. Anksčiau daug kam labai patiko Provanso stilistika, tačiau dabar tai jau nėra „ant bangos“, iš šio stiliaus liko tik levandos, – juokiasi Birutė, – o štai boho – karaliauja. Žinoma, dar matome ir Getsbio epochos (1920–1940-ieji) ženklų, ir etnomotyvų. Žmonių norai apskritai labai skirtingi, kaip ir patys žmonės. Todėl dirbame ne tik dekoratorėmis – ir psichologėmis, nes tuos norus mums labai dažnai reikia nujausti, užčiuopti, atspėti.“
Kas būdinga boho stiliui? Pirmiausia tai gana individualus, laisvos dvasios, romantiškas stilius, savotiškai protestuojantis prieš tvarkingos klasikos taisykles. Ne veltui jo pavadinimas yra kilęs nuo žodžio bohema. Boho – tai žavinga seno ir naujo dermė, tai kažkas efemeriško, trapaus, neapčiuopiamo ir ypač romantiško. Šiandien interjere ir puošyboje boho stilių kuria makramė technika atliktos detalės, pinti baldai, mediniai stalai be staltiesių, dažnai daug augalų ir gėlių, paukščių iškamšos, netgi žvėrių kaukolės, o taip pat lengvai plevenančios sapnų gaudyklės, plunksnos. Prie boho ypač tinka etnodetalės, rankų darbo daiktai, stiklas ir žalvaris, apskritai natūralios medžiagos. Svarbu turėti akį, derinant daiktus iš skirtingų laikmečių ir sugebėti sukurti vientisą kompoziciją. „O užsakovams dar svarbiau turėti drąsos išlikti savitiems ir pasitikėti mumis“, – priduria Birutė, visada svajojanti apie klientą, visiškai pasitikintį jų skoniu.
Vintažinių drabužių deriniai gali būti ir labai drąsūs, ir labai stilingi. Tiesiog reikia išdrįsti ir pasikonsultuoti su specialistais.
Žmonės laisvėja ir drąsėja
Deja, žmonės Lietuvoje vis dar linkę vieni kitus kopijuoti, o dažnai savo skoniu ar matytu paveikslėliu pasitikėti labiau nei specialistais. Bet ir tai, pastebi dekoratorės, jau baigia išnykti. Žmonės laisvėja, drąsėja, jiems vis labiau norisi pasirodyti savitai, paieškoti savo šventei ypatingų spalvų, todėl dekoratorės vis dažniau gauna daug kūrybinės laisvės. Žinoma, tą laisvę labai įpareigoja pasirinkta šventės erdvė. Ir kartais ji būna tikras iššūkis. Dekoratorėms labai norėtųsi patarti įvairių sodybų šeimininkams interjerus daryti kuo lakoniškesnius, kad vėliau juose būtų galima daugiau improvizuoti. Deja, dažnoje sodyboje pati aplinka neleidžia kurti to, ko norėtųsi, arba tai visomis prasmėmis daug kainuoja. O štai dvaruose interjerai vintažo stilistikai dažniausiai palankūs, aplinka daugumos jų tiesiog įkvepianti – dirbti malonu, ypač jeigu užsakovas irgi mato visus tuos privalumus, nenori pakeisti to, ko nereikia keisti.
Dekoratorėms norėtųsi, kad nuotakos dažniau puoštųsi vintažiniais papuošalais, atkreiptų dėmesį į nuostabią rankinukų ir delninukių pasiūlą antikvariatuose.
Nuotakos vintažo prisibijo
Nedrąsios eksperimentuoti su savo įvaizdžiu ir Lietuvos nuotakos. Vintažinės suknelės nėra dažnas jų pasirinkimas. Nors, tiesą sakant, nėra Lietuvoje ir tokių suknelių pasiūlos. Galbūt salonuose atsiradus vertingų ženklų prekėms, atkreiptų į jas savo dėmesį ir pirkėjos. Juolab kad pasaulyje vintažinės vestuvių suknelės sulaukia vis didesnio dėmesio, o jų pasirinkimas laikomas gero tono ir skonio ženklu. Jau nekalbant apie papuošalus ir apskritai vestuvinio drabužio filosofiją. Štai neseniai įvykusiose princo Harry ir aktorės Meghan Markle vestuvėse taip pat buvo užsiminta apie pagarbą daiktams iš praeities ir tradicijų laikymąsi, kuriant garderobą. Nuotakos garderobe tradiciškai būtinai turi būti kažkas seno, kažkas naujo, kažkas skolinto ir kažkas mėlyno. Nuotakos galvą puošė ir įspūdinga 1932-aisiais sukurta karalienės Mary tiara. Šią tiarą M. Markle paskolino karalienės Mary anūkė Elizabeth II. Ne tik gražu – tai ir pagarbos ženklas šeimos, giminės relikvijoms. Mes neturime tiarų, bet galbūt turime kuklesnių savo senelių papuošalų, kurios tokią ypatingą dieną būtų gražu prisiminti. Kita vertus, viskam sava branda ir mados laikas.
„Bet kokiu atveju vintažo detalės visada bus geidžiamos gražiose ir romantiškose šventėse, tad mes ir toliau su pasimėgavimu jų ieškosime ir plėsime savo rekvizito, kurį, beje, ir nuomojame bei skoliname kitiems, kolekciją“, – šypsosi Birutė ir drauge su Migle prisipažįsta, kad jo paieškos antikvariatuose, sendaikčių turgeliuose ar internetiniuose aukcionuose yra pati nuostabiausia jų darbo dalis. Gal todėl kiekvienoje šventėje atsiranda vis kiti nuostabūs praėjusio laiko liudytojai. Kartoti pačioms save dekoratorėms tiesiog nepatinka.