Niekas negalėjo net įtarti, kad šiemet mūsų gyvenimus taip stipriai pakoreguos pandemija. Nenumatėme to ir mes, kai suplanavome savo šiemetines keliones po Lietuvos dvarus. Tačiau nutiko taip, kad kelionės po Lietuvą šią vasarą ir - labai tikimės gražų rudenį - tapo aktualesnės nei bet kada. Tad ir mums dalintis savo atradimais ir agituoti planuoti savo maršrutus po Lietuvos dvarus tapo prasmingiau. „Vintažo ženklų“ - dvarų dešimtukas Jūsų dėmesiui ir patogumui.
1. AUTENTIKA: Babtyno dvaras (Kauno r.).
Maždaug 35 kilometrus nuo Kauno nutolęs Babtyno dvaras seniai garsėja įvairiais kultūros renginiais ir dailininkų plenerais, tačiau mus jis sužavėjo savo autentiškumu ir restauracijos ypatumais: išsaugota tai, kas geriausia ir dirbtinai neatkurta tai, kas kažkada visai sugriuvo. Visai tai ir kuria romantišką dvaro atmosferą ir harmoniją.
Dvaro šeimininkas Mindaugas Šventoraitis visa tam turi paaiškinimą: „Esu apvažiavęs daug dvarų: žiūriu kaip griūva vieni, domiuosi kaip restauruojasi kiti – man ši tema labai įdomi. Kartais užeinu vidun ir nusiviliu: keli barokiniai baldeliai ir blizgios sienos – nėra ką žiūrėti, objekto neliko. Išblizginta istorija – sugadinta istorija. Geriau jis būtų be langų ir durų, bet bylotų praeitį. Beje, nors mano dvare dirbo puiki specialistų komanda: du architektai, dizaineris, dailininkas, konstruktorius, pats taip pat žiūrėjau viską nuo rūsių iki kaminų, tad galiu dabar visus norinčius pakonsultuoti ir nemokamai – tapau tikru dvarų restauracijos ekspertu ir galėčiau pakonsultuoti visus norinčius“.
Vyrus šiame dvare dar gali nudžiuginti mašinų ir 97 motociklų kolekcija – yra kur pasmalsauti, eksponatai įspūdingi. Po dvaro teritoriją ir ekspozicijas galima pasivaikščioti nemokamai. O užeiti į dvaro rūmų vidų, kur gyvena pats šeimininkas, galbūt pasiseks tuomet, jei jis bus namuose ir užsimegs abiems pusėms įdomus dialogas. Lietuvos dvarų šeimininkai, priešingai nei dažnai galvojama, yra bendraujantys ir noriai patirtimi besidalijantys žmonės. Jų tikslas dvarų kultūrą skleisti, o ne užsidaryti.
2. ROMANTIKA: Burbiškio dvaras (Radviliškio r.).
Šiemet Burbiškio dvaro tulpės, išgarsinusios šį dvarą visoje Lietuvoje nužydėjo tyliai – šventė dėl karantino neįvyko. Gal nėra tai labai ir blogai: tulpės pailsėjo J. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad be tulpių daugiau šiame dvare nėra ko veikti. Priešingai: mes jį vasarai įpusėjus kaip tik atradome visiškai kitokį ir dar nuostabesnį. Paskendusį žydėjime, parko žalumoje ir tyloje. Be to, buvo atverti rūmai su visomis ekspozicijomis, kurios tikrai labai įdomios. Tačiau bene žavingiausia Burbiškio dvaro teritorijoje tiesiog pasivaikščioti. Dvarą supa 28 ha ploto peizažinis parkas, raižo darni tvenkinių ir kanalų sistema su penkiolika salų, daugybe pusiasalių ir sąsiaurių sujungtų 22 tiltais ir tilteliais, remantikos teikia retauruotos skulptūros. Parkas bei romantiškų pastatų kompozicija ir jos akcentai sukuria ypatingą šios vietovės nuotaiką ir atspindi dvaro kūrėjų pasaulėjautą. O pasivaikščiojus ir viską apžiūrėjus, galima ir namo neskubėti, dvare yra kur pernakvoti. Suplanuokite romantišką savaitgalio išvyką į Burbiškio dvare ir tikrai nesigailėsite: gamtos ir istorijos dozė garantuota.
3. ISTORIJA. Liubavo dvaro malūnas (Vilniaus r.).
Negalime į savo dešimtuką neįtraukti Liubavo dvaro malūno ir garsiai visiems sakome: imkite savo vaikus, tarkitės su malūno šeiminiku Gintaru Karosu dėl vizito ir pamatysite, kaip anksčiau Lietuvoje veikė tikri malūnai. Vargu ar Lietuvoje dar kur yra taip skrupulingai atgaivinti malūno mechanizmai. Gintaras paspaudžia kelis mygtukus ir viskas ten ima gausti ir suktis. Taigi apsilankymas Liubavo dvaro sodybos vandens malūne-muziejuje – unikali galimybė pažinti svarbiausią mūsų šalies tradicinio pramoninio paveldo objektą, nes malūnas, kuriame gaminami miltai duonai, per amžius buvo žmogaus egzistencijos pagrindas. Taigi Liubavo dvare yra vienintelis Lietuvoje malūnas, kuriame visiškai (100 proc.) restauruota technologinė įranga, ištirti ir demonstruojama keliolika technologinių procesų: nuo grūdų ir medienos, metalo apdorojimo iki milo ir elektros gamybos. Prikelta gyvenimui čia veikia net šimtametė hidroturbina, kuri šiandien mala…ne ne, miltus, o šimtamečio dvaro ir malūno istoriją. Kad visi ja džiaugtųsi ir ją puoselėtų. Malūnas ne vienintelis šiuo metu atkurtas dvaro objektas, bet mūsų akimis pats įdomiausias. Tiesa,ir pasivaikščioti čia atvykus yra kur – gamta aplinkui tiesiog nuostabi.
4. ESTETIKA. Paliesiaus dvaras (Ignalinos r.).
Negalime pasakyti, kad nieko nebuvome girdėję apie Paliesiaus dvarą jau kurį laiką aplinkinę bendruomenę džiuginantį kultūrine veikla, tačiau ten nuvykę reginiu buvome tiesiog priblokšti: dvaras nuostabiai sutvarkytas. Pirmiausiai siūlytume šiame dvare susirasti sau patinkantį koncertą, o po to bus proga aplankyti ir dvarą, kuriam apibūdinti labiausiai tiktų trys žodžiai: estetika, istorija, muzika.
Šio dvaro pasididžiavimas ir išskirtinumas – unikali ir ypatinga koncertų salė – didelis stiklo kubas, gaubiantis seną pasago formos pastatą iš plytų ir akmenų. Restauratoriams tas pastatas pasirodė toks ypatingas, kad jį teliko išvalytiir konservuoti.
„Tai – du pastatai viename. Čia buvo pasagos formos ratinė, vienintelė Lietuvoje, turėjusi 7 vartus. Pastatas buvo gerokai apgriuvęs, bet geresnės buklės nei kiti. Pasagos sienos buvo kapitaliai sutvirtintos armatūromis ir betonu iš vidaus, kruopščiai išvalytos, o projektas tapo ne tik gražus pats iš savęs, bet ir pagimdė labai specialią akustinę erdvę – taip tiesiog atsitiko, mes tiesiog gavome labai netikėtų dovanų. Netrukus ta puiki akustinė erdvė ir pagimdė visą kultūrinį muzikinį veiksmą dvare, apie kurį nebuvo ir svajota“, – tokią koncertų salės „Pasaga“ atsiradimo istoriją papasakojo dvaro atstatytojas Julius Ptašekas, beje, čia įkuręs ir holistinės medicinos centrą. Gamta tam irgi tiesiog įkvepianti, sveikatingumo takai puikus, yra kur nakvoti. Kiek čia radome vintažo ženklų, sunku būtų išvardinti. Paieškokite jų ir Jūs, įsikvėpkite panašiai kurti savo namus.
5. PRAMOGOS. Pakruojo dvaras.
Lietuvoje turbūt garsiausiai skamba Pakruojo dvaras. Paskendęs daugybėje idėjų, edukacijų, kultūrinių programų, jis yra vienas gausiausiai lankomų dvarų Lietuvoje. Apsilankę jame pernai, žadame vykti ir šiemet, nes neabejojame, kad jame ir vėl bus, ką pamatyti. Ir pirmiausiai jus pasitiks daug žydėjimo. Šią vasarą dvaras verčia naują V. Šekspyro pjesės „Vasarvidžio nakties sapnas“ puslapį, kuris ir vėljus nukels į gėlėtą ir magišką pasaulį – šekspyriškos fantazijos kupiną sapną. Jame dvaras pražysta milijonais gėlių žiedų ir iš jų sukurtų kompozicijų. Žydėjimą šiemet dar žada papildyti ir Šiaulių bei Penevėžio teatrų aktoriai, įkūnijantys spalvingus V. Šekspyro pjesės personažus, o lankytojai patys galės nuotaikingai išgyventi komedijos situacijas. Tačiau mums šis dvaras dar labai patrauklus ir dėl dvaro rūmų ekspozicijų ir amatų propagavimo. Čia galima apsilankyti pas vėlėją vilnos manufaktūroje, užsukti į dvaro siuvėjos dirbtuves ir pasigrožėti kuriamais ir jau sukurtais dvariškais kostiumais; užeiti į „curiosity” (neįprastybių) kambarį, kur išvysite, tai, ko dar nebuvote regėję; pasimėgauti desertu Aptiekoje; pajusti šiurpuliukus vieninteliame Lietuvoje Bausmių rūsyje; O kur dar dvaro ūkio gyvūnai, žirgai, nuostabus parkas, pasiplaukiojimas, traktierius, nakvynė dvaro kambariuose ir t.t. Pirmyn į Pakruojį pirmiau mūsų.
6. ELEGANCIJA. Paežerių dvaras (Vilkaviškio r.).
Paežerių dvaras vadinams Suvalkijos perlu ir Mažiuoju Paryžiumi. Ir jis tikrai to nusipelno. Mes negalėjome atsigrožėti kruopčiai ir estetiškai restauruotais dvaro rūmais. O kur dar šalia tyvuliuojantsi ežeras, dvarą supantis parkas, šimtamečiai ąžuolai, dailus raudonų plytų belvederio bokštas. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ir renginių čia netrūksta. Mes negalėjome atsigrožėti kruopčiai ir estetiškai restauruotais dvaro rūmais. O kur dar šalia tyvuliuojantis ežeras, dvarą supantis parkas, šimtamečiai ąžuolai, dailus raudonų plytų belvederio bokštas. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ir veiksmo čia netrūksta, todėl sekite šio dvaro renginių kalendorių.
O mes grįžkime į rūmus. Rūmų puošmena – dekoratyvinė rotondinė šokių salė, perdengta kupoliniu skliautu, kuris papuoštas grakščiomis šokėjų figūromis ir vešlių augalinių ornamentų reljefinėmis kompozicijomis. Ant plataus salės karnizo, puošnių konsolių prijungtas balkonas orkestrui. Išskirtinis ir šios salės parketas: dalis jo yra netgi sena, kita dalis išklota pagal išlikusį pavyzdį. Ir tai tikrai dar ne viskas, kas džiugina akį, širdį ir kelia pasididžiavimą, kad tai turime.
7. VALGOMASIS. Rokiškio dvaras.
Rokiškio dvare šiandien yra įsikūręs Rokiškio krašto muziejus, tad kaip ir kiekviename muziejuje pirmenybė teikima istorijai. Rokiškio dvaro istorija iš tiesų nuostabi, o dvare gausu įdomių eksponatų. Norėtųsi išskirti šio dvaro valgomąjį ir vien dėl jo kviečiame atvyktį į nuostabų Rokiškio miestą ir dvarą. Jo interjeras – tai tipiškas Zakopanės stiliaus pavyzdys. Interjerą suprojektavo žymūs lenkų architektai K. Jankovskis ir P. Lilpopas, pagal kurių brėžinius perstatyta rūmų didžioji menė. Per II pasaulinį dvarą nukentėjo rūmai, taip pat ir šis valgomasis. Kai kas buvo išgrobstyta, tačiau bufetas ir medinė sienų apdaila išliko palyginti gerai. Vazas, laikrodžius, lėkštes, padėklus išsaugojo buvę dvaro tarnai. Maždaug nuo 1970-ųjų jie pradėjo traukti dvaro turtus iš slėptuvių ir rodyti Rokiškio krašto muziejui. Kai ką padovanojo, kai ką pardavė už simbolinį mokestį. Pasisekė ir dar vienu požiūriu – dvaro liokajus Petras Petrulis, sulaukęs beveik 100 metų amžiaus, 1993 m. iš atminties atkūrė, kur buvo sudėti kai kurie daiktai, stalo įrankiai. Taip beveik autentiškai pavyko atkurti dvaro valgomąjį. Toks jis išlikęs ir dvaro nuotraukose. Valgomasis – tikrai ne vienintelis šio dvaro išskirtinumas, bet visus kitus atraskite ten apsilankę patys. Mes – kviečiame.
8. KULTŪRA. Zyplių dvaras (Šakių r.).
Negalime į savo dešimtuką neįtraukti Zyplių dvaro, kurio atgimimas prasidėjo nuo skulptoriaus ir menininko, dabar Lukšių seninūno Vido Cikanos iniciatyvos jį išsaugoti ir atgaivinti dar tada, kai apie tai niekas ir nekalbėjo. Šiandien tai klestinti kultūros vieta visame Šakių rajone. Būtų sudėtinga įvardinti visus čia vykstančius renginius ir edukacijas, todėl priminsime tik vykstančias vasarą, kad suplanuotumėt savo vasarinį savaitgalį į Zyplių dvarą. Zyplių dvare kasmet vyksta muzikos festivalio „Beatričės vasaros“ koncertai, tradicinė kapelų šventė „Vasarą palydint“, profesionalių atlikėjų koncertai, tradicinis tautodailininkų pleneras „Zyplių žiogai“, įvairūs tapytojų, akvarelistų, kalvių, keramikų plenerai, keramikų šventė-mugė „Pirksiu molio puodynėlę“, teatro šventės, folkloro ansamblių festivaliai, filmų kūrėjų, tradicinių šokių, katalikško jaunimo, įvairios vaikų ir jaunimo stovyklos. Žmones čia traukia gamta, rūmai, dvaro romantika.
„Taip pat rengiame įvairias stovyklas, priimame iniciatyvų jaunimą, savo profesines šventes pas mus švenčia įvairios įstaigos, organizacijos. Jau ne vienerius metus bendraujame su Šakių r. diabetų sergančiųjų klubu „Linelis“, kurio nariams taip pat labai smagu padirbėti su moliu. Veiklų daug, jos įvairios, ko nedarome mes, padaro mūsų kaimynai. Todėl nepamirštame pakviesti aplankyti Zanavykų krašto muziejaus, ar sudalyvauti Zanavykų ragaučiaus edukacijose, kurias rengia „Kuchmistrų“ restoranas. Juk istoriją galima pažinti ir per istorinius eksponatus, ir per maistą“, – pasakojo dvare įsikūrusio Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė ir kvietė visus atvykti.
9. SUBTILUMAS. Gelgaudiškio dvaras (Šakių r.)
Gal ir sunku patikėti, bet į Gelgaudiškio dvarą kviečiame neabejingus krosnims ir kokliams. Na, nuostabios jos tame dvare ir viskas. „Iš trylikos krosnių restauruota dešimt, kai kurios buvo likę beveik visiškai autentiškos, prie kai kurių teko padirbėti ilgiau, trys buvo visai sugriautos, – krosnių išlikimo istoriją pradeda dvaro direktorė Diana Šležienė, – Šiandien krosnys nekūrenamos, nes norint restauruoti visą šildymo sistemą, rūmus būtų reikėję sugriauti. Ta sistema iš tiesų unikali, ypatinga ir sudėtinga, sienose iš centrinio židinio ėjo ortakiai, tarpusavyje jungiantys visas krosnis ir puikiai šildę visus rūmus. Be to, krosnys turėjo konvekcines angas, kuriose oras cirkuliuodavo iš apačios į viršų. Jos būdavo pakuriamos trečią nakties, ponai pabusdavo šiltuose rūmuose, ryte malkos prie krosnių jau nesimėtydavo, o šilta išlikdavo iki vėlyvo vakaro“.
Tačiau krosnims buvo patikėta ne tik misija šildyti, bet ir puošti. Pradėjus 1990- ųjų metų dvaro renovaciją kokliai buvo gaminti specialiai pagal užsakymą, derinant prie kitos interjero apdailos: šilko ar aksomo apmušalų, gipso lipdinių ant lubų, drožinių virš durų. Patikėkite, grįžę iš Gelgaudiškio Jūs norėsite krosnies su kokliais. Subtilu, skoninga, stilinga, romantiška.
10. ŽYDĖJIMAS. Vilniaus ir Kauno botanikos sodai.
Neįmanoma vasarą aplenkti dvarų, kuriuose yra įsikūrę botanikos sodai. Tačiau į juos kviečiame ne dėl rūmų, o dėl žydėjimo.Kauno botanikos sodas yra įsikūręs Aukštosios Fredos dvaro sodyboje, o Vilniaus botanikos sodas buvusiame Kairėnų dvare. Aukštosios Fredos dvaro sodyba yra raiškus ir vertingas klasicizmo ir istorizmo laikotarpio sodybinis ansamblis, išlaikęs sodybos kompozicijos centrą, reprezentacinę ir gyvenamąją – ūkinę zonas, bei turintis nepaprasto grožio peizažinį parką su tvenkinių sistemomis ir pirmykščiais želdiniais. O dabar jį dar puošia ir botanikos sodo augalų kolekcijos, žydėjimas keičia žydėjimą. Šiuo metu grožėkimės rožėmis, o rudeniop jurginais, viso kito – nesakysime, atvažiuokite ir pamatykite – visas ansamblis puikus.
Kairėnų dvaras taip pat gali didžiuotis savi ilgaamže istorija, tačiau dabar su ja sėkmingai konkuruoja žydintys botanikos sodo plotai. Kolekcijos įspūdingos, aplinka puiki, išlikę daug dvaro pastatų. Liepos 3 -iąją sodas visus kviečia į Rožių dieną, o šiaip į labai labai daug naudingų ir įdomių reginių ir renginių. Pripažinkime, dvarams tinka žydėti. Ir nebūtinai rožėmis.
