Zyplių dvaras

ZYPLIŲ DVARAS: kultūros ir meno oazė

Zyplių dvaras Lukšiuose pasitinka akimis neaprėpiama teritorija ir, kaip vėliau sužinosime, net 21 hektaro parku. Labiausiai akį traukia patys rūmai, tačiau ne ką mažiau džiugina ir aplinka: daug raudonplyčių pastatų, skulptūrų pievelė, gėlynai, tvenkinys ir daug žalumos. Galima tik įsivaizduoti, kiek darbo įdėta, kad viskas atrodytų kaip dabar. Mus pasitinka Zyplių rūmų, kuriuose dabar įsikūręs Lukšių kultūros centras, direktorė Daiva BUKŠNIENĖ. Pokalbyje dvaro istorija persipina su šiandiena, praeities romantika su realybės aktualijomis - čia iš tiesų visko labai daug.

Zyplių dvaras
Zyplių dvaras
Zyplių dvaras

Vienas dvaras - keturi šeimininkai

„Dvaro ansamblis vienas, bet įstaigos čia keturios. Situacija galbūt ir neelinė, ir išskirtinė – kartais ir lankytojams sunkoka susigaudyti, kas čia ir kaip – bet taip tiesiog susiklostė. Trys įstaigos šiandien laukia lankytojų, o netoliese įsikūrusi seniūnija prižiūri aplinką, tvarko teritoriją. Juk ir dvaro atstatymas prasidėjo nuo seniūnijos ir jos seniūno Vido Cikanos iniciatyvos. Pats būdamas menininkas jis čia matė vietą kultūrai ir menui klestėti. Šiandien tai kuo puikiausiai išsipildžiusi vizija: dvaro ansamblis tapo kultūros ir meno židiniu ir Lukšiuose, ir – drįsčiau teigti – visame Šakių rajone. Na, o čia atvykusiųjų laukia Zanavykų muziejus, savo seną ir gražią veiklą dabar tęsiantis dvaro vežiminės pastate, buvusioje dvaro virtuvėje įsikūręs restoranas „Kuchmistrai“, siekiantis puoselėti Lietuvos didikų kulinarinį paveldą ir mes – Lukšių kultūros centras, kviečiantis apžiūrėti rūmus, arklidėse įkurdintą meno galeriją ir dalyvauti daugybėje įvairiausių renginių ištisus metus“, – taip savo pasakojimą pradeda Daiva Bukšnienė.

Zyplių dvaras

Zyplių dvaro istorija prasideda nuo dvarelio

O dvaras savo gyvenimą pradėjo 1806m. nuo Senųjų Zyplių dvarelio, priklausiusio kunigaikščiui Juozapui Poniatovskiui.  Kai 1813 m. Juozapas Poniatovskis žuvo, dvaras atiteko jo seseriai Marijai Teresei Tiškevičienei, kuri gyveno Paryžiuje, Zypliuose nesilankė ir netrukus jį pardavė Polocko gubernijos dvarininkui Jonui Bartkovskiu. Pastarasis šalia Lukšių, Palankių kaime, įkūrė dvarą ir pavadino Naujaisiais Zypliais. Čia 1845-1855 m. buvo pastatyti vienaukščiai kuklūs mūriniai, klasicistinio stiliaus dvaro rūmai, kurie dar ir šiandien stovi įkomponuoti centrinėje pastato dalyje. Tačiau tik tuomet, kai dar po kelių sandorių ir šeimininkų, Zypliai atiteko Tomui Potockiui, rūmai buvo perstatyti, tapo puošnesni, įgavo originalių neobaroko formų. Grafas Tomas Potockis buvo išsilavinęs ir pažangus dvarininkas – studijavęs politinę ekonomiją Tartu universitete, vėliau žinias žemės ūkio klausimais gilino Halės universitete. 

Zyplių dvaras
Zyplių dvaras
Zyplių dvaras
Zyplių dvaras

Jis buvo geras ūkininkas, bet ir kultūra jam buvo nesvetima: bendravo su dailininkais, pats mėgo tapyti, laisvalaikiu rašė dramos kūrinius. Gaila, mirė netikėtai ir gerokai per anksti. Iki Pirmojo pasaulinio karo dvarą valdė jo žmona Pelagija Bžožovska-Potocka.

Galima teigti, kad kultūros dvasia jau seniai sklandė dvare, kuris, be kita ko, tuo metu buvo ir stiprus ūkis – ne veltui šalia rūmų buvo pastatyta daugybė įvairios paskirties pastatų. Šiandien Zyplių dvaro teritorijoje jų yra išlikę 11.

Zyplių dvaras

Keitėsi šeimininkai - griuvo dvaras

Vėliau dvaro likimas klostėsi kur kas skaudžiau. Po Pirmojo pasaulinio karo Zyplių dvare šeimininkavo įvairios organizacijos. Į Zyplius iš Seinų 1919 m. perkelta kunigų seminarija čia veikė iki 1922 m., nuo 1924 m. iki 1944 m. Zyplių dvare buvo įsikūrusi Žemesnioji žemės ūkio mokykla, 1944 m., pasitraukus vokiečiams, Zyplių dvaro rūmuose buvo įkurta karo ligoninė, nuo 1945 m. pradėjo veikti apskrities ligoninė. Vėliau čia veikė „Lenino“ kolūkio valdyba, apylinkės vykdomasis komitetas.
„Tačiau bene labiausiai rūmai nukentėjo tuomet, kai apie 1972m.  kolūkio administracija išsikėlė į naujai pastatytus pastatus Lukšiuose, o dvaro rūmuose apsigyveno šeimos. Niekas nieko ten nesaugojo ir nevertino, kol galop prakiuro stogas, vietomis apgriuvo sienos, iro balkonai, išbyrėjo langai, buvo išplėšyta vidaus įranga ir rūmai liko tušti“, – tarsteli Daiva Bukšnienė, kai jos pasakojimo vedini vaikščiojame po rūmus, kuriuose dabar klesti kitoks gyvenimas.

Atstatytuose rūmuose - meno parodos ir istorija

Dabar pirmajame rūmų aukšte paprastai yra rengiamos įvairios profesionalaus meno besikeičiančios  parodos, antrajame aukšte šiuo metu eksponuojama įdomi tautodailės ekspozicija, skirta šiemet paskelbtiems Tautodailės metams. Atskirose patalpose galime grožėtis keramikos, tekstilės, kalvystės, medžio drožybos, karpinių, šiaudinių sodų darbais. Taip pat antrame aukšte įkurta ir nuolatinė ekspozicija, skirta dvaro istorijai, čia kruopščiai saugomi autentiški eksponatai. Direktorė rodo kampinę indaują – vienintelį baldą, išlikusį iš pakutiniojo dvaro šeimininko grafo Tomo Potockio laikų, čia galima rasti ir grafienės rankinės sidabrinę detalę, išlikusių dvaro puošybos elementų, autentiškus krosnių koklius, medžioklės šautuvą, kuriuo, kaip manoma, dvaro parke buvo šaudomi fazanai.

„Taip, grafas Tomas Potockis turėjo 8 ha fazanyną ir čia ponai rinkdavosi į jų medžioklę. Šiuo metu mes taip pat ketiname dvare turėti fazanų, jau sužinojome kur gauti jų jauniklių – norime dar labiau pradžiuginti savo lankytojus. Jie bus kaip vedamos edukacinės programos „Fazanų medžioklė Zyplių dvare“ pristatymo dalis“, – planais dalijasi direktorė.

Mes gi tuo metu grožimės autentiškais rūmų laiptais, apžiūrinėjame koridoriuose išlikusias grindų plyteles, duris, langines, koklines krosnis, kurių dvare grafo laikais buvo18, o šiandien naujai atstatytos 3. Apžiūrime mecenato iš Amerikos Prano Povilaičio padovanotais baldais apstatytus kambarius, aptariame ateityje planuojamą įrengti ir jo atsiųstų knygų biblioteką.

Zyplių dvaras
Zyplių dvaras
Zyplių dvaras
Zyplių dvaras
Zyplių dvaras
Zyplių dvaras
Zyplių dvaras
Zyplių dvaras

Išskirtinio dydžio Zyplių dvaro parkas

Pro rūmų antro aukšto langus visu grožiu atsiveria parkas,  balzaminių tuopų alėja – tiesiai prieš centrinį rūmų įėjimą. Sklando legendos, kad jas sodinant grafas į kiekvieną duobę įdėjo po auksinį. Gal jis ir padeda toms tuopoms taip klestėti. Nors ne ką prasčiau atrodo ir liepų, ąžuolų bei skroblų alėjos, gražiai dalijančios didžiulę žalią teritoriją. XIX a. viduryje čia augo tik vietiniai medžiai, bet  vėliau grafas Potockis iškasė du tvenkinius, pasodino egzotinių medžių ir krūmų, įrengė oranžeriją, pavėsinių, voljerų fazanams. Parteryje priešais rūmus buvo fontanas, per kanalus nutiesti tiltai. Šiuo metu parke auga nemažai vertingų rūšių medžių: platanalapiai ir sidabriniai klevai, paprastieji ir raudonieji ąžuolai, baltosios ir balzaminės tuopos, europiniai ir Sukačiovo maumedžiai, juodosios pušys, sidabriniai kėniai, karpotieji ir plaukuotieji beržai, kalninės guobos, kamštiniai skirpstai. Tarp kitko, parke augęs Zyplių ąžuolas buvo paskelbtas gamtos paminklu, bet 2008 m. nugriuvo, sulaukęs apie 420 metų (kamieno apimtis – 630 cm, medžio aukštis – 34 m) ir dabar guli savo „mirties“ vietoje.

Zyplių dvaras
Zyplių dvaras
Zyplių dvaras
Zyplių dvaras
Zyplių dvaras
Zyplių dvaras
Zyplių dvaras

Kitokios seniūno vizijos

Bet pats laikas grįžti į dvaro atgimimo pradžią. Kas gi inspiravo dvaro atgimimą miestelyje, kuriame gyventi kažkada gėdijosi net vaikai? Toks jis buvo apgriuvęs, apaugęs dilgėlynais ir atrodo pasmerktas myriop amžinai. O ta pradžia,  ko gero, reikėtų laikyti 1981- uosius, kai į Lukšius atvyko gyventi menininkas, skulptorius Vidas Cikana. Jau tuomet jis pradėjo rūpintis dvaro pastatais, o planuose matyti visai kitokį  sugriuvusio dvaro gyvenimą.

1990 m. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, kai Vidas Cikana buvo išrinktas miestelio viršaičiu, dvaro reikalai pajudėjo iš mirties taško. Jo rūpesčiu 1993 m. visi Zyplių dvaro pastatai buvo perduoti iš tuometinės Lukšių žemės ūkio bendrovės Lukšių seniūnijos žinion, prasidėjo dvaro atstatymo darbai.  

„Pirmiausiai buvo sutvarkytos dvaro arklidės – dabartinė meno galerija. Moterys su šepetėliais kruopšiai išvalė plytas, balkius, buvo išvalytas betonas ir 2003m. kovo 26d. čia buvo atidaryta respublikinė menininkų darbų paroda, kurioje buvo eksponuota per 1000 darbų. Nuo galerijos atidarymo savo kultūrinę veiklą čia  pradėjo ir Lukšių kultūros centras (tuo metu priklausęs Lukšių seniūnijai). Dilgėlynų vietoje atsirado jauki laužavietė, sekmadieniais pradėjome organizuoti spektaklius, vieta pasidarė judri, traukianti žmones, gautos pirmosios projektinės lėšos, prasidėjo dvaro pastatų tvarkymo darbai. Po to įvairių savivaldybės parengtų projektų buvo ne vienas ir ne du, pastatai kėlėsi vienas po kito, 2012 m. rugsėjo 22-23 d. lankytojams duris iškilmingai atvėrė restauruoti dvaro rūmai“, – taip apie dvaro atgimimo pradžią pasakoja Daiva Bukšnienė.

Zyplių dvaras
Zyplių dvaras
Zyplių dvaras
Zyplių dvaras

"Esu padaręs 170 akmens ir medžio monumentalių darbų, 130 koplytstulpių, 400 rūpintojėlių: iš medžio išdrožęs per 300 darbų, 20 iškalęs iš akmens. Kiek sukurta kamerinių darbelių sunku ir suskaičiuoti, daug darbų, susijusių su Lukšių miesteliu. Ne visi darbai nufotografuoti", - kūrybinį savo gyvenimo derlių skaičiavo seniūnas Vidas Cikana.

Zyplių dvaras
Zyplių dvaras

Vidas Cikana: „Šis dvaras - mano sielos namai“

O kas šis dvaras yra Lukšių seniūnui Vidui Cikanai? Atrodo, to net nereikėtų klausti, bet paklausiu, kai seniūnas randa minutę laiko ir prisijungia prie pokalbio arklidėse įsikūrusioje meno galerijoje.

„Mano gyvenimas, mano meilė, mano sielos namai. Aš gimiau Vilkaviškio r. esančiame Uranų  dvare, iki 12 metų gyvenau Karklinių dvare. Buvau kitoks vaikas, žaidžiau karą su savo išdrožtu šautuvu tarp prancūzų ir anglų, ne taip kaip visi – tarp rusų ir vokiečių. Po to 10 metų gyvenau Kaune ir apie 40 metų, nuo 1981m. esu čia – Lukšiuose. Dabar geras etapas, kai nuveikta neįtikėtinai daug darbų, kai yra kuo džiaugtis ir didžiuotis, ir kartu keistas etapas: kiek manęs reikės“, – akimirksniu atsako Vidas Cikana, kai mes drauge apžiūrinėjame jo darbų parodą, įkurdintą arklidžių galerijos antrame aukšte.

Parodoje daugybė paveikslų, kuriuos menininkas nutapė naktimis prieš savo jubiliejų, jo skulptūrų, nubarstytų po visą Lietuvą, fotografijų paroda.

 

Vidas Cikana

„Esu padaręs 170 akmens ir medžio monumentalių darbų, 130 koplytstulpių, 400 rūpintojėlių: iš medžio išdrožęs per 300 darbų, 20 iškalęs iš akmens. Kiek sukurta kamerinių darbelių sunku ir suskaičiuoti, daug darbų, susijusių su Lukšių miesteliu. Ne visi darbai nufotografuoti. Būdavo pabaigi vidury nakties ir išveži. Buvau išsiruošęs kelionėn po Lietuvą ir pats juos nufotografavau jau pastatytus. O čia mano močiutė, iš kurios menas ir atėjo“, – mosteli ranka link tapyto paveikslo.

„Kada miegate? – klausiu, nes menininko produktyvymas iš tiesų neeilinis. „Naktimis, – juokiasi, – bet trumpai, vos kelias valandas. Štai šį Kristų dariau be miego tris paras“. Parodo į dar vieną fotografiją. Sunku ginčytis, nes tik trumpai miegantis žmogus gali nuveikti tiek, kiek nuveikta Zyplių dvare, o seniūnas jau toliau energingai rodo dvaro turtus.

„Labai visada norėjau, kad čia susikurtų įvairiausių menų ir amatų gildijos: kalvių, drožėjų, keramikų, tapytojų. Anksčiau tas gražus pastatas buvo amatų pastatas, dabar tai Zanavykų muziejus. O čia buvo svarstyklių pastatas, dabar tai medžio dirbtuvės. Ten toliau keramikos dirbtuvės, turime juodosios keramikos degimo krosnį, čia kalvė, akmens dirbtuvės. Čia ir ant scenos kupole darbuojasi  plenero „Zyplių žiogai“ dalyviai. Šiam populiariam, 10 dienų vykstančiam renginiui, jau 15 metų – norinčiųjų vis dar netrūksta. Menininkai čia ne tik kuria, puikiai leidžia laiką. Dvaro teritoriją, o ir visą Lukšių miestelį puošia drožėjų ir kalvių  palikti darbai“, – seniūno pasakojimas pilasi kaip iš gausybės rago.

Daiva Bukšnienė klauso, šypsosi ir skuba pridurti, kad  dvare netrūksta pramogų. Zyplių dvare kasmet vyksta muzikos festivalio „Beatričės vasaros“ koncertai, tradicinė kapelų šventė „Vasarą palydint“, profesionalių atlikėjų koncertai, tradicinis tautodailininkų pleneras „Zyplių žiogai“, įvairūs tapytojų, akvarelistų, kalvių, keramikų plenerai, keramikų šventė-mugė „Pirksiu molio puodynėlę“, teatro šventės, folkloro ansamblių festivaliai, filmų kūrėjų, tradicinių šokių, katalikško jaunimo, įvairios vaikų ir jaunimo stovyklos.

„Beje, pas mus buvo šokiai, kai vienu metu šoko 300 šokėjų, vyriausiai iš kurių buvo 72 metai, o jauniausiam – 6 mėn. Taip pat rengiame įvairias stovyklas, priimame iniciatyvų jaunimą, savo profesines šventes pas mus švenčia įvairios įstaigos, organizacijos. Jau ne vienerius metus bendraujame su Šakių r. diabetų sergančiųjų klubu „Linelis“, kurio nariams taip pat labai smagu padirbėti su moliu. Veiklų daug, jos įvairios, ko nedarome mes, padaro mūsų kaimynai. Todėl nepamirštame pakviesti aplankyti Zanavykų krašto muziejaus, ar sudalyvauti Zanavykų ragaučiaus edukacijose, kurias rengia „Kuchmistrų“ restoranas. Juk istoriją galima pažinti ir per istorinius eksponatus, ir per maistą. Žmones traukia gamta, rūmai, dvaro romantika. Jei čia būtų tik renginiai, mes neturėtume tiek lankytojų, jei čia būtų tik rūmai, galbūt jie irgi nebūtų tokie patrauklūs “, – sako Daiva Bukšnienė, ne kartą pasidžiaugusi, kad nors ir netrūksta vasarą darbų, bet ji pats įdomiausias ir pasmingiausias laikas.

Gal metas į Zyplius? 

Rasa ŽEMAITIENĖ

Silvijos ŽEMAITYTĖS nuotraukos

Rubriką "Iš dvarų VAKAR - į mūsų ŠIANDIEN" remia

Comments are closed.