Ar žinote, kad šiandien (gruodžio 13 -ąją) vakare savo namuose turite uždegti daug žvakių, židinį arba laužą kieme ir net eglutės girliandas. Šiandien šv. Liucijos dieną namuose turi būti šviesu, o ir vakarai jau nustoja trumpėti, tik rytais saulutė dar teka minute vėliau. Ir, beje, per likusias dvylika dienų iki Kalėdų nuo seno buvo priimta ir Lietuvoje, kad vaikai savo rankomis gamina švenčių puošmenas, moterys Lietuvoje pina šiaudų sodus namams puošti, kurie ilgą laiką pas mus atstodavo tradicines eglutes, mūsuose pradėtas puošti tik tarpukariu. Taigi ne tik šviesti siūlome, siūlome pasidaryti ir gražų švenčių papuošalą, pavakaroti drauge su vaikais prie žvakučių, vakarus iki Kalėdų leisti šviesiai ir prasmingai.
Dovanų ir ant eglutės
Kalėdiniam žaisliukui padaryti reikės apskritos putplasčio formos – jos ieškokite rankdarbių reikmenų parduotuvėse, rinkitės norimo dydžio ir būtinai atkreipkite dėmesį, ar formoje kokiu nors būdu pažymėti centrai: tai gali būti taškai ar įspaudimai apskritimo viršuje ir apačioje, linija, dalijanti jį į dvi lygias dalis. Kodėl tai taip svarbu? Bus paprasčiau ir lengviau ant apskritimo nupiešti spalvinio ornamento eskizą.
Geriausia, kad jį sudarytų 2–3 spalvos. Jas rinkitės atsižvelgdami į interjero paletę, mados tendencijas ar naudokite tradicines kalėdines spalvas: raudoną, žalią, baltą, aukso, sidabro. Jei siuvate ar turite draugę siuvėją, bus nesunku rasti kelias nedideles atitinkamų spalvų audinių skiauteles; originali faktūra, subtilus margumas žaisliukui suteiks daugiau puošnumo. Tinka įvairūs audiniai – medvilnė, linas, vilnelė, sintetiniai ir mišrūs pluoštai, trikotažas, aksomas, svarbu, kad nebūtų labai stori, idealu – elastingi.
Pagalvokite apie žaisliuko apdailą: pravers dailus kutas, skirtingų spalvų ir dydžių karoliukai, kristalai, dekoratyvios juostelės. Visa tai galite tvirtinti specialiomis adatėlėmis su bukomis mažomis galvutėmis – tereikia jas įsmeigti į putplasčio formą arba karštais klijais. Žaisliukui pakabinti padarykite norimo ilgio kilpą iš gražaus ir tvirto siūlo ar plonytės virvelės.
- Pagal sumanytą eskizą formą padalykite markeriu į 6 lygias dalis – skilteles, pasižymėkite centrinę vidurio liniją ir kuo tiksliau ir taisyklingiau nubrėžkite motyvo detales . Šiame darbe pravers centimetro juosta. Jei visus atstumus sudėliosite tiksliai, geometrinės motyvo figūros bus idealiai vienodos.
2 Per nubrėžtas linijas formą apie 0,5–0,8 cm įpjaukite aštriu peiliu ar rėžtuku .
- Iš atitinkamų audinių iškirpkite žaisliuko detales su 0,5 cm užlaidomis kraštams. Kiekvieną detalę uždėkite ant konkrečios figūros vietos, pirštu prispauskite jos centrą ir peilio pagalba audinio kraštus sukiškite į įpjovas..
- Įpjovas papuoškite siauromis atlaso juostelėmis: pamatuokite reikiamą ilgį ir įtvirtinimams užleiskite kiek daugiau nei 1 cm, o tada storos adatos pagalba galus sukiškite į įpjovas. Juostelė turi dailiai gulti ant formos paviršiaus.
- Viename žaisliuko gale karštais klijais pritvirtinkite kilpelę pakabinti, kitame – tvirtą siūlą, ant kurio užverkite porą karoliukų ir pririškite įspūdingą kutą..
- Karštų klijų pagalba šventinio interjero aksesuarą papuoškite auksinės ir raudonos spalvos karoliukais.
Šis nuostabus kalėdinis žaisliukas – ne tik žaliaskarės eglės puošmena: jūsų sukurtas rankdarbis – puiki šventinė dovana draugei, išskirtinio interjero akcentas. formos
Šv. Liucijos misija šviesti
Pagal krikščionišką tradiciją, šv. Liucija laikoma kankine, nukentėjusia dėl savo tikėjimo. IV a. gyvenusi Liucija gimė Sicilijoje, Sirakūzuose, pasiturinčioje šeimoje. Ji buvo uoli krikščionė, nors tuo metu šio tikėjimo žmonės buvo persekiojami. Ji buvo labai daili, gražiomis akimis ir jaunikių jai netrūko. Deja, motina pažadėjo ją pagoniui, o Liucija jai pasipriešino. Tuo metu susirgo merginos motina ir Liucija ėmė melstis Šv. Agotai.
Motinai stebuklingai pagijus, moterys visą savo turtą išdalijo vargšams. Tai supykdė Liucijos sužadėtinį, mat jis tikėjosi, kad turtas po vedybų atiteks jam ir jis paskundė, jog mergina išpažįsta krikščionybę. Liucija buvo kankinama įvairiais ir labai žiauriai būdais, kol galiausiai budeliai jai išplėšė akis, kurias išsiuntė jos sužadėtiniui ir perpjovė gerklę.
Liucija buvo pripažinta šventąja ir dėl savo kankinystės istorijos tapo daugelio sričių globėja. Tai, kad ji skleidė Dievo šviesą, pasišviesdama žibintu katakombose lankė persekiojamus krikščionis ir kankinanat jos neįveikė laužo liepsna, lėmė jos kaip šviesą nešančios mergelės misiją. Taip pat ji globoja neregius, akių gydytojus ir elektrikus; globoja ir žemdirbius, nes žemė ariama jaučiais, kurie negalėjo jos pajudinti iš vietos kankinimui parsidėjus. Jos prašoma pagydyti akis, apsaugoti nuo gerklės ligų, ji gydo ne tik fizinę, bet ir dvasinę neregystę.