Kai manęs klausia, kodėl mums parūpo tvarumo temos, atsakau, kad visada rūpėjo. Kas jei ne žmonės, mylintys sendaikčius ir antikvariatą, gyvena tvariau, kas jei ne tie, kurių namuose nerasi naujo baldo ar indo, išsaugojo dalelytę naujų žaliavų ir gaivesnio planetos oro be jokių akcijų, projektų ir planų? Tačiau mums džiugu ir dėl to, kad pagaliau tvarumo tema įgauna pagreitį ir naudoti daiktai (ne tik antikvariatas ir vintažas) keliauja ne tik į konteinerius, bet ir ten, kur galbūt nugyvens dar ilgą gyvenimą. Dar daugiau – naujai propaguojamos daiktų dalijimosi akcijos gelbsti ne tik daiktus - gelbsti ir žmonėms, nes vyksta mainų ir dalijimosi principu – visiškai veltui.
Daiktų stotelės – visoje Lietuvoje
Mainų tema, ko gero, prasidėjo Dėk‘ui stotelėse Vilniuje, kai atsakingo vartojimo idėją Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pavertė šešiolikos dalijimosi daiktais stotelių DĖK’ui tinklu. Stotelės įrengtos visose Vilniaus regiono savivaldybėse esančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir jau atrastos gyventojų: nuo 2019-ųjų vasaros pradžios stotelėse išdalinta daugiau nei 11 tūkst. daiktų. Bendras jų svoris – 222 tonos. Veiklos principas labai paprastas: atveždami daiktus į aikšteles, žmonės kartu atveža ir daiktus, kurie yra tokios būklės, kad gali būti ir toliau naudojami. Kartais tokius daiktus tarp išmetamų daiktų pastebi ir aikštelių darbuotojai, tad jų iniciatyva jie irgi atsiduria mainų stotelėse.
Vykdant Valstybinio atliekų tvarkymo plano reikalavimus ir atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos veiksmų planą, 2020 birželį analogišką veiklą pradėjo ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, šiuo metu įsteigęs aštuonis daiktų dalijimosi namelius visoje apskrityje. Šio krašto žmonių laukia mainų centrai pavadinimu „Daiktų kiemas“.
Per 20 daiktų priėmimo vietų, pavadinimu „Mainukai“ jau treti metai gyvuoja ir Alytaus apskrityje, o „Mainukų“ centras vadinasi „Tiko Tiks“. Priešingai nei Šiauliuose ir Vilniuje, „Mainukuose“ priimami drabužiai ir avalynė.
Utenos regione irgi jau veikia 5 dalijimosi daiktais stotelės „Dalinkimės“, o Panevėžio regione numatyta įrengti 10 punktų, kuriuose tinkami naudoti daiktai taip pat lauks naujų šeimininkų.
Neatsilieka ir Klaipėdos miestas, kurio trijose didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse pastatyti specialūs konteineriai, kuriuose laikinai sandėliuojami klaipėdiečių atvežti nebereikalingi baldai, buities reikmenys, kuriuos visi norinys gali pasiimti nemokamai.
Taigi ši gera daiktų išsaugojimo idėja, atrodo, per Lietuvą ritasi kaip kokia milžiniška banga, ir dar apauga pačiomis įvairiausiomis geromis idėjomis.
Vilniaus senamiesčio širdyje – butikas DĖK‘ui
Vieną iš jų radome pačiame Vilniaus centre, senamiestyje, kur džinsų panaudojimo studijoje, įsikūręs ir DĖK’ui butikas. Šios vietos atsiradimo iniciatorei Mildai PAUKŠTEI tvarumo temos visada buvo artimos, tad prieš porą metų ir pradėjo perdirbti vilniečių nešiotus džinsus.
„Įdėja pasirodė visai nebloga ir sulaukė turistų dėmesio. Vokiečiai, skandinavai labai motyvuoti pirkti perdirbtus daiktus. Juos domino ir prijuostės, rankinės, aksesuarai, švarkeliai. Lietuviai mieliau pasakodavo, kad patys yra bandę kurti arba kad nieku gyvu nenešiotų to, ką nešiojo jau kiti. Ir staiga prasidėjo karantinas. Teko pasukti galvą, kam be pirkėjų dar gali būti prasminga mano veikla?“ – pasakojo Milda.
Mildai Paukštei tekstilės perdirbimo tema visada buvo įdomi.
Kūrybiškos moters veikla sudomino Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrą ir taip kilo mintis dar vieną DĖK’ui tašką, kad ir gerokai mažesnį nei kitur, įkurdinti pačioje senamiesčio širdyje. Juk aplinkui daug gyventojų ir atiduodamų daiktų čia neturėtų trūkti. Dar daugiau, tai būtų patogu ir gyventojams: eini pasivaikščioti ar išgerti kavos ir palieki butike krepšį nereikalingų drabužių. Palieki juos ne prie konteinerio, bet pagarbiai daiktui – gražioje vietoje ir gražiu tikslu. Patalpėlė visai nedidelė, tad daiktai daugiausiai priimami ir atiduodami į kitas stoteles, vietoje pasiūloma tik nedidelė daiktų dalis: knygos, bižuterija, žurnalai ir šiek tiek drabužių.
„Nešami įvairūs daiktai – nuo indų servizų iki nė neišpakuotų suvenyrų, bet drabužiai sudaro didžiąją atiduodamų daiktų dalį. Juk jų perkama be proto daug – tiek naujų, madingų vieną sezoną, tiek dėvėtų. Jei anksčiau buvo galvojama, kad tekstilė nėra didelė problema kaip, pavyzdžiui, plastiko tarša, dabar nuomonė pasikeitusi. Poliesteris yra plastikas. Tai, ką iškraustome iš savo spintų, tampa kažkieno džiaugsmu arba rūpesčiu. Pastebiu, kad atiduodami drabužius, žmonės dažnai tikisi pagelbėti skurstantiems. Klausimas, tikrai turime atiduodame tai, ko jie stokoja? Verčiau keiskimės tarpusavy tuo, kas pabodo, užuot pirkę vis naujus ir naujus. Juk Maldyvuose viešbutyje niekas nepastato vis naujų lovų naujai atvykusiems svečiams, restorane valgome iš indų, kuriuos tik neseniai naudojo kiti žmonės, sėdime prie stalų, kur sėdėjo kitos kompanijos. Kodėl vis dar baisu kitus šeimininkus turėjusius daiktus įsileisti į savo namus? Dėvėtas megztinis – tiems, kas vargsta, o naudoti patalai Maldyvuose – tiems, kas nevargsta? Ar ne dvigubus standartus mes taikome? Džiugu, kad mada tapęs „tvarumas“ padrąsina apie tai kalbėti garsiau ir atviriau“, – sakė Milda, smalsiai tyrinėjanti vilniečių santykį su daiktais.
Moteris pastebėjo, kad nejausdami spaudimo pirkti praeiviai drąsiai praveria DĖK’ui butiko duris, laisvai ir atvirai bendrauja. Visgi drabužių gerokai daugiau atnešama nei pasiimama. Imti daiktus veltui ne visi drįsta, nenori jaustis remiami, kai gali nusipirkti. Retas pagalvoja, kad pratęsęs drabužių naudojimą prisidės prie vartojimo mažinimo ir mažiau apkraus atliekų tvarkymo sistemą.
Netrūksta ir smagių istorijų: kartą moteris tiesiog vietoje išsisegė savus auskarus ir pakeitė juos į esančius DĖK’ui lentynoje. Beveik jokio išrankumo žmonės nedemonstruoja knygų atžvilgiu. Ima ir visai suplyšusias, jei tik tinka autorius.
„Tikiuosi, Europos žaliasis kursas tik stiprės. Kiekvienas galime prie to prisidėti stabtelėję, apsidairę, kiek visko turime, ir mažiau pirkdami. Naudota tekstilė – tai didžiuliai nepanaudoti resursai. Stengiuosi kuo aiškiau suprasti esamą situaciją, rasti kuo veiksmingesnius komunikacijos ir edukacijos būdus ir, kiek pavyks, prisidėti, kad turimi resursai būtų išnaudoji kuo naudingiau“, – šypsojosi Milda, apibendrindama savo veiklą..
Jos butike esančios prekės – gaminiai iš pernaudotų džinsų, papuošalai iš indų šukių, įvairūs siuviniai iš šilko kaklaraiščių ir, pagaliau, atnešti daiktai – tik patvirtina, kad tai nėra tušti žodžiai. Tai – geras pavyzdys, kaip tokių tvarumo propagavimo salelių miestų centruose galėtų atsirasti ir daugiau.
Nameliuose „Daiktų kiemas“ – ir antikvariatas
Šiaulių apskrityje veikiančių „Daiktų kiemo“ namelių veiklos priežiūros ir organizavimo vyr. specialistė Jurgita UDRIENĖ džiaugėsi, kad ir „jų kieme“ vyksta veiksmas. Praeitų metų birželio mėnesį pradėję veikti nameliai, įkurdinti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, jau spalio mėnesį galėjo pasigirti, kad priimtų ir atsiimtų daiktų kiekis patrigubėjo.
„Daiktų priėmimas ir atidavimas nemokamas, bet skatiname ir mainus. Žmonėms dar sunku patikėti, kad daiktai nemokami, tad mainai net jiems patiems kartais yra smagu. Tipiško vartotojo nėra, žmonės labai įvairūs: ir vyresni, ir jaunimas, ir studentai. Jaunos šeimos dažnai ir atneša, ir ieško daiktų savo vaikams, nes jų būna labai daug: vežimėliai, automobilinės kėdutės, vonelės, žaislai. Tiesa, daiktų per vieną kartą galima pasiimti iki penkių. O ir šiaip skatiname žmones pagalvoti, ar tikrai reikia to daikto, kad neimtų vien todėl, kad tai yra nemokamai“, – pastebėjimasi dalinosi Jurgita Udrienė.
Taip pat ji pritarė minčiai, kad mūsų visuomenė sąmoningėja, žmonės sąžiningi ir nors visų nesuseksi, norisi tikėti, kad daiktus žmonės ima sau. Iš atnešančiųjų tikimasi švarių, naudoti tinkamų daiktų – šie punktai nėra skirti tiesiog prastiems daiktams išmesti.
Jurgita Udrienė ateityje tikisi dar didesnio atiduodančiųjų aktyvumo ir džiaugiasi bet kokiu bendradarbiavimu.
Šiaulių kino meno muziejus papildytas senu juostiniu magnetofonu.
„Tiesa, norėtųsi didesnio atiduodančių aktyvumo, nes imančių yra dvigubai daugiau nei duodančių. Norėčiau skatinti ne prie konteinerių palikti nereikalingus daiktus, bet atvežti į mūsų DAIKTŲ KIEMUS. Juk prie konteinerio paliktas daiktas nepuošia aplinkos, o nepaimtas patenka į sąvartyno srautą. Nusprendus atsikratyti daikto, tai iš tiesų patogu: jei stotelė arti, visiškai nerieka sukti galvos kaip rasti jam naują šeimininką“, – sakė Jurgita.
Paklausta, ar tarp atiduodamų daiktų pasitaiko antikvariato, moteris pirmiausiai prisiminė pianiną. Jį atvežė tiesiog išmesti. Su dramblio kaulo klavišais, žvakidėmis, puikios medienos su drožiniais dabar jis laukia, kuomet bus restauruotas ir galbūt ras vietą kokioje nors kultūros įstaigoje. Pasitaiko kėdžių, komodų, foteliukų. Žmonės mielai tai paima su mintimi, kad atnaujins ir naudos.
„Be to, mes bendraujame su labdaros fondu „Maisto bankas“ – atiduodame jiems 0,5 l stiklainius, gyvūnų prieglaudos namams „Šiaulių letenėlė“ atiduodame namų tekstilę tinkamą gyvūnų guoliams, Šiaulių kino meno muziejui kartais atitenka retesni magnetofonai, ar kitokia sena kino technika. Veiklų ir idėjų yra daug. Galbūt kažkada bus galima suorganizuoti žmonių su negalia dirbtuves ir pardavinėti jų pagamintus gaminius iš senų daiktų – tokios veiklos labai populiarios užsienyje“, – mintimis dalijosi Jurgita ir labai norisi tikėti, kad taip ir nutiks.
Į daiktų stoteles kartais patenka ir antikvarinių bei vintažinių daiktų.
„Mainukuose“ geri daiktai ilgai neužsibūna
Nesnaudžia ir Alytaus apskritis, kurioje daiktų laukia per 20 „Mainukų“ stotelių. UAB “Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro” Aplinkosauginio ugdymo ir pakartotinio naudojimo padalinio vadovė Agnė JUČIENĖ turėjo savo pastebėjimų, juolab, kad tiek „Mainukuose“, tiek jų centre „Tiko Tiks“ priimama ir taip gausiai visų nešama tekstilė bei avalynė.
„Deja, tik 25 proc. atneštų drabužių yra tinkami toliau naudoti ir pasilieka „Mainukuose“. Centre „Tiko Tiks“ atnešami ir iš tekstilės konteinerių suplaukiantys drabužiai iš viso yra kruopščiai rūšiuojami, tvarkomi, plaunami. Dalį jų atiduodame labdaros organizacijoms, dalį gali imti visi norintys veltui. „Mainukuose“ daiktai iš viso patys įvairiausi. Tačiau pastebėsiu, kad daiktų kokybė labai vidutinė, gerų daiktų patenka palyginus nedaug. Buvo daryta apklausa ir paaiškėjo, kad gyventojai baldus ir elektroniką vidutiniškai naudoja apie 15 metų, tad galima numanyti, kokios buklės šie daiktai lieka. Ateityje tikimės, kad kokybiškų daiktų daugės ir ši veikla plėsis“, – sakė Agnė.
Agnė Jučienė sakė, jog yra galvojama įvesti bent jau simbolinį mokestį už imamus daiktus ar jų dalį.
Asortimentas "Mainukuose" labai įvairus.
„Tiko Tiks“ centro vadovė atvirai kalba ir apie žmonių piktnaudžiavimą gauti daktus veltui. Jau pastebėta, kad yra žmonių, kurie atvažiuoja beveik kasdien, nelabai gilindamiesi išsirenka geresnius daiktus, susideda juos į bagažines ir išvažiuoja. Galima įtarti, kad tai perpardavinėtojai. Tuo tarpu daiktus atvežantys žmonės labiausiai nori, kad jų daiktai pasiektų tuos, kam jų iš tiesų reikia. Todėl jau galvojama bent apie simbolinį mokestį, kuris galbūt drausmintų žmones, o ir dabar imamų daiktų kiekis ribojamas.
Agnė sakė nepastebėjusi tarp daiktų kiek vertingesnio antikvariato ar vintažo, bet pasitaiko tarybinių rusiškų baldų ir tarybinio laikmečio drabužių, taip pat šviestuvų ir neblogų paveikslų. Apskritai, išvardinti visą asortimentą sudėtinga – toks jis įvairus, bet šiandien norinčių gauti yra dar tikrai daugiau nei duodančių, tad geresni daiktai naujų savo šeimininkų ilgai nelaukia, o iš daiktų stotelių, priešinga nei sąvartynas kryptimi išvyksta ženkli dalis kažkam nereikalingų daiktų.
Rasa ŽEMAITIENĖ
Autorės ir pašnekovių archyvo nuotraukos
Rubriką "Tvarios kultūros žingsniai" remia
