Anglija – tai šalis, kurios interjerų dar nepasiglemžė skandinaviškojo minimalizmo banga ir, ko gero, niekada nepasiglemš. Anglai turi savo amžiną klasikinį stilių ir didelį antikvarinių bei vintažinių daiktų paveldą. Ne tik turi – ir puoselėja bei propaguoja. Vienas iš renginių su tokia misija – dekoratyviosios tekstilės ir antikvariato mugė, kurią dar 1985 m. sugalvojo antikvarinių daiktų pardavėja Patricia Harvey.
Įdomu tai, kad daugumos antikvarinių daiktų pardavėjų stendai įrengti tarsi kambariai. Tokiu būdu ne tik lengva pamatyti daiktus, bet ir paprasčiau įsivaizduoti, kaip interjero detalė gali būti panaudota namų aplinkoje ar net ir inovatyviame dizaine ir pritraukti potencialaus pirkėjo akį – kitaip tariant „esi tarsi užvedamas ant kelio“. Stendai erdvūs, neperkrauti, jei koks daiktas nuperkamas, jis pakeičiamas analogiškos funkcijos objektu „iš užkulisių“. Tokiu būdu išvengiama antikvariato mugėms dažnai būdingos grūsties, savotiško chaoso, o eksponatai atsiskleidžia visu savo grožiu. Dažniausiai pardavėjai viską žino apie savo parduodamus daiktus ir maloniai pasakoja jų istorijas, istorinį kontekstą, faktus bei pagrindžia tikrai nemažas jų kainas. Daug parodos dalyvių – ne tik pardavėjai, bet ir interjero dizaineriai, todėl nesunku gauti ir tokio pobūdžio patarimų. Tarp antikvarinių daiktų yra ir visai naujų.
Tačiau teko girdėti pabėdojant apie dideles stendo nuomos kainas, todėl vis daugiau stendų mugėje įkuria stambūs antikvariatai ir vis mažiau – nedidelių parduotuvėlių savininkai. Pastarieji netgi kooperuojasi viename stende ir mugėje dalyvauja daugiau reklaminiais tikslais – primena apie savo nuolatines prekybos vietas.
Keičiantis metams, keičiasi ir žmonių poreikiai, tad maždaug nuo 1990-ųjų mugei teko šalia antikvariato įsileisti jaunesnės kartos pirkėjų geidžiamus XX a. vidurio klasikinio dizaino baldus ir tekstilę. Tačiau tai nesugriovė mugės koncepcijos – tiesiog kiek atjaunino asortimentą ir pritraukė dar daugiau žmonių. Dauguma pardavėjų apskritai pastebėjo, kad šiuolaikinis pirkėjas, net jei ir yra antikvariato mylėtojas, dažniau perka funkcionalius daiktus, kuriuos netgi perdaro pagal savo poreikius. Tekstilė šiuo atveju ypač pretenzinga, nes jos pagrindinė funkcija – puošti. Todėl pirkėjas ją renkasi atsakingiau ir atsargiau. Pavyzdžiui, sienų kilimėliai, takeliai ar gobelenai patraukia tik kolekcininkų akį, o štai grindų kilimai tebėra labai populiarūs ir daugybė klientų jų ieško kuo įdomesnių, retesnių, vertingesnių. Žinoma, dar yra įvairiausi audiniai, gobelenai, mezginiai, nėriniai. Dauguma šių prekių visiškai naujos, tačiau klasikinio stiliaus, raštų, spalvų, o panaudojami visur – baldams pervilkti, užuolaidoms, virtuvės ir miegamojo tekstilei ir pan. Jos irgi turi savo pirkėją, nes angliškas klasikinis stilius be to tiesiog neįmanomas. Kaip ir jaukumas. Nepamirškime to ir Lietuvoje.