BeFunky Collage

Emilis GALE: didysis stiklo reformatorius

Nors XIX a. antros pusės prancūzų menininkas Emilis Gale (Emile Galle) pirmiausiai tapatinamas su stiklo meistryste, bet jis ir nepakartojamas baldų kūrėjas, nekalbant jau apie tai, kad yra vienas žinomiausių Prancūzijos Art Nouveau stiliaus atstovų. Bet prasidėjo viskas iš tiesų nuo stiklo.

Kitokiu žvilgsniu į stiklą

XIX amžius galutinai neišsiskyrė nė su vienu iš prieš tai buvusių stilių, jame buvo  pakankamai spalvingas jų mišinys, tačiau visuomenė laukė kažko naujo, troško emocijų sprogimo ir ilgėjosi dar vienos filosofijos. Laimingo atsitiktinumo dėka XIX amžiaus pabaigoje Prancūzijoje gyveno ir dirbo meistras, kurio meniniai siekiai, drauge dar su keliolika bendraminčių, padėjo pagrindą naujai krypčiai Art Nouveau, apjungiančiai Rytų filosofiją, subtilią Vakarų Europos estetiką ir naujų technologijų galimybes. Meistro vardas buvo Emilis Gale (18460805 – 19040923). Būdamas vos 28-erių jis tapo vieninteliu tėvo dirbtuvių, kurių specializacija buvo stiklo ir keramikos gamyba, vadovu. Nepaisant stabilių pajamų iš tuo metu gamintų produktų pardavimo, jaunasis Emilis matė, kad stiklo gaminiai gali būti ne tik utilitariniai. Stiklo medžiagos plastiškumas ir kartu kietumas jo manymu galėjo atverti kur kas daugiau galimybių eksperimentams. Dėl tokio savo matymo ir kūrybinių bandymų, kurių netruko imtis, jis tapo vienu iš naujo meninio stiliaus pradininkų ir novatoriumi dekoratyvinio stiklo srityje.

Emilis Gale
Emilis Gale

Nauji produktai – meno kūriniai

Emilis Gale gimė ir baigė savo gyvenimą mažame Prancūzijos  Nansi mieste, o jį apsupusi gamta, tapo didžiąją jo mūza. Jo darbuose matomi modifikuoti gamtos motyvai: virš rytinio upės rūko švyti sidabriniai žiogų sparneliai, žydi išskirtinės orchidėjos, karališkos rožės, rafinuoto violeto lelijos, skraido vabzdžiai iš fantastinio pasaulio. Ir visa tai žavingojo Art Nouveau stiliaus ženklai stiklo trapume.

Pavyzdžiui, vaza pavadinimu „Prancūzijos rožė“ tarsi atspindi visą vidinį menininko pasaulį ir jo suvokimą apie tėvynę. iš kurios jis semiasi įkvėpimo. „Dubuo su laumžirgiu“ atrodė panašus į siurrealistinį ne šio pasaulio svečią smaragdo akimis, plaukiantį žiūrovo link. Vabzdys toks grakštus, jo sparneliai tokie lengvi, kad atrodo akimirka ir laumžirgis paliks vanilės-šokolado spalvos vazą ir leisis į tikrą kelionę.

Neįtikėtinas gaminių plastiškumas, grakščios formos, gėlių motyvai, neįprasta stiklui spalvų paletė, tūrinės dekoro figūros kiekvieną kūrinį pavertusios išskirtiniu, sukrėtė pasaulinę parodą Paryžiuje 1878 m. ir per naktį meistrą padarė žvaigžde – jo darbai buvo išgraibstyti neįtikėtinai greitai.

Neįprasti dekoro siužetai ir detalės

Autoriaus naudojama „clair-de-lune“ („mėnulio šviesos“) technika leido pagaminti daugiasluoksnį stiklą, o apdorojus darbą rūgštimi, dažais bei dekoravus raižiniais ir turinėmis figūromis, kiekvienas kūrinys tapo tiesiog išskirtiniu. Juolab, kad ir dekoro temos dažnai būdavo labai neįprastos. Pavyzdžiui, sraigės formos vaza, arba vaza su vynuogėmis dekoruota sraigutėmis, arba vaza su šiknosparniais, arba dėžutė su aštunkoju. Dirbdamas su stiklu meistras naudojo ofortą, drožybą, martelio techniką, kai ant paviršiaus padaromos išpjovos, kurios sudaro ažūrinį foną.

Vėliau Emilis Gale įsiliejo į kitų meninininkų draugiją, bet ir toliau užsiėmė stiklo gaminių propagavimu, sparčiai plėsdamas ir savo gaminių asortimentą. XIXa. pabaigoje jis kūrė nuostabius stiklo ąsočius, dekoratyvines dėžutes, stalo lempas ir kvepalų flakonėlius. Išskirtinio dėmesio nusipelno šio meistro lempos – gracingi, žavingi ir romantiški kūriniai, skleidžiantys ypatingą šilumą nors pagaminti iš gana šaltų medžiagų: bronzos ir stiklo.

Pačiam meistrui visada buvo svarbus ne tiek gaminio siužetas, kiek pats daikto gamybos procesas, stiklo, spalvos, tekstūros derinys. Jis nuolat eksperimentavo, apsunkindamas techniką, todėl vėlesni darbai, daug turtingesni, techniškesni ir kupini papildomų elementų.

Emilio Gale dirbtuvėse buvo gaminami produktai plačiajai visuomenei, tačiau gavęs karališkosios šeimos, garsių rašytojų ar turtingų žmonių užsakymą, meistras darbą atlikdavo pats ir pradėdavo jį nuo eskizo. Jo eskizai tokie gražūs švelnūs ir estetiškai puikūs, taip subtiliai perteikiantys piešinio nuotaiką ir charakterį, kad jau juos galima laikyti meno kūriniais.



Emilis Gale
Emilis Gale

Baldų muzika

Nepaprastai mylėjęs stiklą, Emilis Gale vis dėlto buvo universalus menininkas. Jis puikiai išmanė mena, grafiką, tapybą ir kūrė kasdienius dalykus, bet…ne kasdieniškus. 1895 m. Nansi mieste buvo atidaryta parduotuvė „La Maison de l’Art Nouveau“, kurioje buvo eksponuojami šiuolaikinio stiliaus interjero daiktai, kurių dauguma buvo sukurti novatoriškų dizainerių Emilio Gale ir Luiso Majorelio (Louisas Majorelle), taip pat baldininko, taip pat Art Nouveau stiliaus pradininko.

XIX amžiaus pabaigoje pagal Emilio Gale eskizus sukurti baldai, išsiskiria grakščia forma ir turtingais dekoratyviniais elementais. Menininkui buvo svarbu viskas: patogumas, plastiškos formos, medžiagų pasirinkimas ir apdaila. Nepaisant to, kad Gale gamykloje jau buvo įrengtos mechaninės mašinos, dauguma baldų detalių buvo gaminamos rankomis. Baldai buvo padengti medžio faneruote, dekoruoti paauksuotomis detalėmis ir intarpais. Floristika ir drugeliai išliko mėgstamiausiais meistro dekoro motyvais ir balduose.  Papuošti raižiniais,inkrustuoti įvairių rūšių mediena, stiklu ir brangakmeniais, jie tapo bet kokio interjero puošmena. Labai dažnai baldai buvo iš raudonmedžio, mat jis buvo populiarus dėl įvairių spalvų: nuo rausvai šviesiai rudos iki sodrios plytos ir net šokolado, tamsių violetinio atspalvio medienos raštų. Ši mediena labai kieta, todėl iš jos pagaminti produktai yra puikiai išsaugoti iki šių dienų.

Pagrindinė Art Nouveau stiliaus E. Gale išraiškos priemonė buvo ornamentas, kuris vienu metu ir dekoravo, ir kompociziškai formavo gaminio struktūrą. Beje, poezijos mylėtojas Emilis sukūrė „kalbančius“ kūrinius, mat ant vazų ir baldų labai mėgdavo užrašyti garsių autorių citatas, poetų posmus. Tai buvo be galo romantiška asmenybė ir tą byloja jo kūryba.

Emilis Gale mirė nuo leukemijos Nansyje 1904 m., būdamas populiarumo viršūnėje. Nuo to laiko, keturių dukterų pastangomis dirbtuvės bandė egzistuoti iki 1936 m.. Buvo gaminami nedideli stiklo gaminiai ir kai kurių baldų partijos pagal išlikusius eskizus. Tačiau niekam nebuvo lemta pakartoti Gale darbų. Nepaisant visų pastangų, šeimos fabriko turtas buvo parduotas aukcione, o šiandien tik laimingieji gali pasigirti daiktais, kuriuos sukūrėė meno ir amatų genijus – Emilis Gale, nes didžioji jų dauguma puošia pasaulinio garso muziejus.

Emilio Gale darbų skiriamieji ženklai

Emilis Gale sugebėjo pajusti meno filosofiją ir visada didžiavosi savo darbais. Kiekvieną iš jų meistras visada pasirašydavo, tarsi bučiuodamas prieš leidžiant į didįjį gyvenimą. Emilis Gale buvo originalus ne tik meniniais sprendimais, jo prekės ženklas irgi unikalus.

Ant vazų parašas dažniausiai būdavo apačioje ir harmoningai derėdavo prie gaminio spalvų gamos. Štai ant vazos su peizažu tas parašas panašus į trapią valtį, plaukiančią ežeru, o ant medinės dėžės jis labiau pimena dekoratyvinį augalą, derantį prie pagrindinio piešinio. Ant vazos su begonijų žiedais ir lapais, antspaudas išgraviruotas auksu: sukūrimo metai – 1900 m. – labai subtiliai, įmantriai, neįprastai.

Parašus turėjo ir baldai. Štai sieninė spinta, pagaminta 1900 m. ir dekoruota šakų motyvais, puošniomiss aguonomiss su pumpurais intarsijos technika dešiniajame kampe turi autoriaus parašą, kuris tarsi išlenkta liana.

Po Emilio Gale mirties fabrikas gyvavo kelis dešimtmečius, gaminiai atitiko įkūrėjo stilių, tačiau prekės ženklas pasikeitė. Dvejus metus, pradedant nuo 1904 – ųjų metų prie pirmosios pavardės raidės buvo pritvirtinta žvaigždutė. O kūriniai nuo 1906 iki 1936 m. buvo pažymėti tipiniu antspaudu.

Tačiau unikalūs eksponatai, saugomi viso pasaulio muziejuose, pasirašyti Emilio Gale ranka, yra idealūs, gražūs, nepakartojami net po daugelio metų ir, žinoma, patys vertingiausi.

Parengė Rasa ŽEMAITIENĖ

Tags: No tags

Comments are closed.