lupa saukstas

Pažinkime daiktus su lupa

Praktiškai kiekvienuose namuose yra daiktų su sava istorija ir sava paslaptimi, o kartais intriguoja ir nauji pirkiniai, įsigyti sendaikčių turguose ar antikvariatuose. Mes visad stengiamės išsiaiškinti apie daiktus kuo daugiau ir Jums galime padėti.

Žavingosios statulėlės

„Šias statulėles pirkau kaip Meiseno porceliano gaminius, bet ir pats tuo labai abejojau. Kita vertus, daiktas gražus, o kainavo tik 50 eurų. Tad jei ir ne Meisono, nebus gaila. Vis dėlto būtų įdomu sužinoti, kas jų gamintojas?“ – teiraujasi Vytautas iš Kauno.

lupa

Porinės statulėlės. Johansеn Roth. XIX a. pabaiga.

Šios porinės statulėlės yra vienas iš tų gaminių, kurias nesąžiningi pardavėjai dažnai pateikia kaip seną ir retą Meisoną. Šiuo atveju nesąžiningų pardavėjų rankose dėl kai kurių žymėjimo ženklų panašumų statulėlės gali būti pateiktos ne tik kaip XVIII a. senas ir retas Meisonas, bet ir kaip Prancūzijos manufaktūros Marselyje „Joseph Gaspard Robert factory“ gaminys. Iš tiesų jos pagamintos XIX a. pabaigoje vokiečių kompanijos „Johanson Roth“. Ant figūrėlių matomas ženklas iš tiesų kopijuoja Meisono žymėjimą, bet su Meisonu neturi nieko bendro. Šiuo atveju figūrėlių gamintoją nustačiau pagal stilių, veidelių išraiškas, detales. Kai daiktas yra atributuojamas, žiūrima ne tik į ženklus, kurie visais laikais buvo padirbinėjami, bet ir į patį objektą. Dekoravimas, dažų atspalviai, detalių subtilumas, bendra stilistika ir daug kitų dalykų taip pat padeda nustatyti gaminio gamintoją.

Įvertinimas: tokius daiktus įkainoti gana sudėtinga todėl, kad kolekcininkui su stažu jų nereikės ir veltui, bet visada atsiras žmonių, pasiryžusių sumokėti 50 eurų ir daugiau. Mano patarimas toks: norėdami įsigyti panašių daiktų, visada pagalvokite, ar Jums jų reikia, ir stenkitės jų ieškotų blusų turguose už minimalią kainą.

Vintažinis komplektas

„Šis komplektas man liko kaip močiutės palikimas. Prisimenu jį dar iš vaikystės močiutės rankose per visas šventes, kuriose tik buvo tortas. Gaila, bet nepaklausiau jo atsiradimo  namuose istorijos, nežinau, ir kiek jam metų. Gal užpildytumėte šias mano žinių spragas, būtų labai įdomu“, teiraujasi Kristina Garmutė iš Vilniaus.

lupa

Stalo serviravimo komplektas. Didžioji Britanija. 1980-ieji.

Vintažinis dviejų įrankių rinkinys tortui serviruoti su porceliano rankenėlėmis yra pagamintas Didžiojoje Britanijoje 1980-aisiais. Ant daiktų matome žymėjimą „Prill Stainless Sheffield England“. Tai labai dailus rinkinys kasdieniam ir šventiniam naudojimui, visada verta tokį turėti, nes panašūs daiktai labai gražiai puošia stalo serviruotę.

Įvertinimas: jeigu šių įrankių rankenėlės yra idealios būklės, rinkinys vertas 2535 eurų, o jeigu jie dar turi ir savo originalią dėžutę, tai ir už 3550 eurų.

Šaukštas su išgraviravimu

„Antikvariatuose pradėjau pastebėti gražius įrankius. Šį tą ir nusiperku. Ir nors dabar siunčiu tris šaukštus, labiausiai mane domina vidurinysis – man jis dekoratyviausias. Mokėjau už jį 6 eurus. Gal būtų įmanoma apie jį sužinoti kažką išsamiau?“ – smalsu Danguolei Liepaitei iš Klaipėdos.

lupa

Šaukštas (viduryje). „John ir William Moir“ dirbtuvės. Niujorkas. 1844–1870 m.

Iš šių trijų šaukštų kolekcininkus labiausiai sudomintų lašo formos šaukštas, skirtas želei valgyti – jis rečiausias. Bet, skaitytojos pageidavimu, išsamiau stabtelėsime prie viduriniojo. Pradėkime nuo to, kad jeigu siunčiate kažkam įvertinti daiktą, tai suteikite apie jį tą informaciją, kuri ir jums pastebima. Kalbant apie įrankius, reikėtų parašyti jų dydį, nors šiuo atveju jis numanomas. Žinoma, svarbu nufotografuoti žymėjimus, defektus, prabas ir t. t. Taigi ženklas „w. moir sterling pattern“ byloja tai, kad šaukštas pagamintas „John ir William Moir“ dirbtuvėse Niujorke 1844–1870 m. Šaukštas sidabrinis, ką reiškia žodis „sterling“.

Juvelyras William Моir (1826–1896), kuris po mirties buvo tituluojamas kaip „vienas iš seniausių ir pačių žymiausių juvelyrų Niujorke“, gimė Aberdine, Škotijoje. 1840 m. visa Moirų šeima emigravo į Niujorką ir Viljamas tapo laikrodininko Aleksandro Martino mokiniu. Kiek vėliau jis jau dirbo juvelyro Emeto T. Pello pameistriu. 1844 m. Emetui Pellui nutarus baigti savo verslą, jį perpirko Viljamas su savo broliu. Per 25 metus kompanija vystėsi labai sėkmingai ir įėjo į JAV juvelyrikos namų istoriją.

Ant šaukšto mes matome ir išgraviruotą vardą žmogaus, kuris šį šaukštą gavo dovanų kažkokia proga. Vardų, inicialų ar datų graviravimas ant senų stalo įrankių, portsigarų, apyrankių ir kitų smulkmenų tuo metu buvo labai populiarus ir mėgstama dovanoti bet kokia pasitaikiusia proga: gimimo, krikštynų, mokslo baigimo, sužadėtuvių, vestuvių, prisiminti kelionei, tarnybai ir pan.

Įvertinimas. Nežiūrint garbaus šaukšto amžiaus, pats vienas jis nėra vertingas, o ypač su išgraviravimu – vargu ar jis domintų kolekcininkus. Taigi vertinti šį daiktą reikėtų tik pagal kainą už sidabro gramą. Bet kokiu atveju jis kainuoja daugiau nei 6 eurus. Šaukštą reikėtų pasverti ir padauginti iš kainos, šiuo metu mokamos už gramą sidabro.

Comments are closed.