Pastaruoju metu Lietuvoje netrūksta sendaikčių mugių, o jose ir įvairiausio asortimento prekių, tarp kurių ir tokie daiktai, kurie nesunkiai galėtų rasti vietą industrinio stiliaus, dažniausiai įsivaizduojamo loftų tipo namuose, interjere. Tačiau tokius daiktus reikia mokėti matyti, įsivaizduoti kaip jie atrodys atnaujinti ir mokėti priderinti savo erdvėje.
Visas šias pamokas, atrodo, yra puikiai išmokęs mūsų svetainėje jau viešėjęs fotografas iš Norfolko (Anglija) Rimantas Paškevičius. Žiūrėdama jo nuotraukas, aš visada imu galvoti, ką galima būtų parašyti, kad jas pamatytų ir daugiau žmonių Lietuvoje, o taip pat mokausi matyti tokio tipo daiktų grožį ir vertę pati. Šį kartą Rimanto nuotraukų objektai ir siužetai padiktavo kaip tik industrinio stiliaus temą, kurios išpildymas neįmanomas be vintažinių daiktų iš praeities.
Kas gi yra industrinis stilius? Pirmiausiai tai stlius, neigiantis įprastus namų kūrimo stereotipus ir pramoninių pastatų dvasią perkeliantis į namų aplinką. Betonas, metalas, stiklas, medis – būtent šio medžiagos karaliauja industriniame interjere. Dar daugiau: jos dažnai grubios, neapdirbtos, todėl faktūriškos ir natūralios. Betono grindys nedažytos, metalo vamzdžiai nedengti, metalo šviestuvai lakoniškų formų. Atrodytų, kad visa tai turėtų sunkiai derėti su vintažu. Bet juk vintažiniai daiktai irgi nevienodi. Jie gali būti iš gamyklų, iš žemės ūkio srities, iš pramoninių pastatų.
Dažniausiai tokios detalės būna metalinės, medinės ar iš stiklo, savo pirmąjį gyvenimą nugyvenusios pramonėje ar kokioje nors žemės ūkio mašinoje. Turguose jos dažnai pirkėjų laukia apdulkėjusios, surūdijusios, apsilupusios, išteptos ir namų aplinkoje sunkiai įsivaizduojamos. Jas tikrai reikia sugebėti pamatyti.
Tačiau tik ne įgudusiai Rimanto akiai, ieškančiai ir interjero detalių, ir fotografavimo objektų. Ir viena, ir kita Rimantą jau seniai domina, todėl tarp jo pirkinių – senos detalės, senovinė technika, industrinės lempos, pramoniniai baldai, seni buteliai, dėžės, indai, spauda ir t.t. Kuo daugiau aprūdijęs, atrodo, tuo geriau, kuo daugiau nudėvėtas tuo gražiau. Laiko ženklų estetika šiuo atveju groja pirmu smuiku, o po to jau galima sugalvoti, kokią naują funciją daiktui suteikti, kur jį naujoje erdvėje pritaikyti, šalia ko derinti.
Industrinio stiliaus gerbėjų pastaruoju metu pasaulyje, ir toje pačioje Anglijoje yra nemažai. Rimantas sako, kad tokie daiktai anksčiau ar vėliau sulaukia savo pirkėjo, mat įdomios detalės labai vertinamos šio stiliaus gerbėjų. O tokio stiliaus interjeras tarsi suteikia galimybę gyventi industrinėje miesto aplinkoje, kartu neatsisakant nei natūralumo, nei istorijos – tikros medžiagos teikia viena, seni daiktai – antra. Todėl tvarkydami rūsius ir palėpes, būkime akyli ir „junkime vaizduotę“: viskas, kas buvo reikalinga praeityje, gali praversti ir dabartyje