IMG_3014

Oranžerija – egzotiškiausioji dvaro dalis

Oranžerijų mada Lietuvos dvarus pasiekė XVIIIa. pabaigoje – XIXa. , kai visoje Vakarų Europoje tapo madinga auginti įvairius egzotinius vaisius. Be to, kaip tik tuo metu buvo pradėta medinius dvarus perstatinėti į mūrinius, o aplinkui veisti parkus, taigi ir atsirado to šilto ir saulėto pastato poreikis. Tiesa, nedaug dvarų turėjo dideles ir moderniai įrengtas oranžerijas – kartais jas atstodavo tiesiog stiklinis saulėtas kambarys, kuriame buvo daug augalų ir patogios vietos prisėsti ir jais pasigrožėti. Vis dėlto, ir Lietuvoje buvo keletas didesnių ir gana įspūdingų oranžerijų. Išsamiau norėtųsi pakalbėti apie įdomesnius oranžerijų projektus.

Žodis “oranžerija” kilęs nuo prancūziško žodžio “orangerie “, kas reiškia apelsinas. Tai atskiras šildomas pastatas arba pastato dalis su stikliniu stogu ir dideliais langais, kuris buvo skirtas auginti šilumamėgiams ir egzotiškiems šiltųjų kraštų augalams.

Istorijos takais

Pirmosios oranžerijos Vakarų Europoje pasirodė antroje XVI a. pusėje Prancūzijoje, kuri buvo daugelio naujienų pionierė. Šie šildomi pastatai  turėjo per žiemą saugoti egzotinius ir ypač vaisius vedančius  augalus. Pirmoji stiklinė oranžerija su krosniniu apšildymu, leidusiu ištisus metus auginti egzotinius augalus buvo pastatyta 1599 m. Leideno botanikos sode. 1646 m. toks sodas atsidarė Amsterdame, 1714 m. – ParyžiujeXVIIXIX a. tokie šiltnamiai jau buvo populiarūs turtinguose Europos dvaruose, kuriuose buvo auginami apelsinai ir kiti egzotiniai augalai. Pavyzdžiui, 1805 m. į Vieną atvykęs prancūzų gamtininkas B. de Saint-Vincent rašė apie įspūdį, kurį jam padarė vietinių aristokratų namai: „Man naujas įprotis pasirodė žavus: beveik visos aukštuomenės damos savo namus puošė oranžerijomis, kuriose net žiemą sklandė pačių rečiausių ir nuostabiausių augalų kvapai“.

Pamažu oranžerijos ėmė puošti ir turtingesnių  miestiečių namus, svetainių-oranžerijų mada plito sparčiai: visi norėjo turėti kuo retesnių augalų, o tarp jų netgi skraidė egzotiški paukščiai, ar gyveno kiti gyvūnai. Tai buvo dar vienas būdas parodyti savo turtus, statusą, ryšius ir galimybes. Lietuvos dvarininkai taip pat nenorėjo atsilikti nuo Vakarų Europos madų ir perstatydami savo dvarus, ėmė rūpintis ir oranžerijų įrengimų. Norėta padžiuginti save, pasipuikuoti prieš svečius ir sekti Vakarų Europos madas.

Liubavo malūnas

Liubavo dvare ne tik malūnas – ir oranžerija

Lankydamiesi Liubavo dvaro sodybos atrestauruotame malūne, neaplenkėme ir atrestauruotos oranžerijos, kuri, kiek kitokia nei galima įsivaizduoti –architektūra ji labiau panašį į oficiną, tiesa, kiek didesniais langais. Į šią oranžeriją prieš žiemą buvo sunešami šalčiui neatsparūs augalai iš sodo, kad joje saugiai peržiemotų. Pastate būdavo užtikrinama pageidaujama temperatūra ir vėdinimas. Nustatyta , kad XVIIIa. pastatyta oranžerija galbūt pati seniausiai Lietuvoje. Joje buvo kelios skirtingos patalpos, turinčios savo paskirtį,  su skirtinga apšildymo sistema. Egzotinių augalų šiandien šioje oranžerijoje nėra, o istoriniai šaltiniai byloja, kad kažkada čia galbūt stovėjo apie 150 augalų vazonų. Įdomu pamatyti ir tai, kaip čia buvo suplanuotos ir sujungtos įvairios vidaus patalpos – skirtos augalams auginti, laisvalaikiui leisti, sodininkui gyventi, šildymo krosnims aptarnauti, sodo inventoriui laikyti. Pati didžiausia patalpa buvo skirta augalams laikyti ir įkurdinta išilgai pastato vidinės sienos. Bet įdomiausia šioje oranžerijoje, anot Gintaro Karoso, Liubavo dvaro pastatų ir malūno atstatytojo, joje įrengta sudėtinga  šildymo sistema. Augalų laikymo patalpos grindyse ir išilginėje sienoje buvo įrengtas dūmtakių tinklas šildymui, kitas patalpas dar šildė ir krosnys. Jose augo dūmų nebijantys augalai. Viskas buvo kruopčiaii apgalvota ir suplanuota, o dūmtakių kanalai rasti netgi šalia oranžerijos likusiuose šiltnamio pamatuose. Šiandien  restauruotame pastate taip pat yra išsaugota šildoma siena, eksponuojami ir grindinio šildymo fragmentai, atkurta XVIII amžiaus krosnis. Ir nors čia nėra augalų, bet galima pažiūrėti, kaip gi funkcionavo pats statinys.

Po Plungės dvaro oranžeriją – virtualiai

Tačiau bene “oranžeriškiausias”, labai išskirtinis ir įdomus projektas šiuo metu vykdomas Plungės dvaro sodybos laikrodinėje – oranžerijoje, kur nuo 2012 m. yra įsikūrusi biblioteka. Be priešistorės neapsieisime. 

Taigi sename Plungės dvaro parke, maždaug 300 metrų į pietus nuo Mykolo  Oginskio dvaro rūmų, stovi graži romantizmo neogotikos stiliaus pilaitė laikrodinė – seniausias statinys šioje dvarvietėje. Pastatas yra su restauruotu XIX amžiaus vidurio laikrodžiu, turinčiu labai retą mechanizmą bei išlikusią XIX amžiaus oranžerijos sodinukų auginimo liniją. Pilaitė turi 12 m aukščio bokštelį, kuriame yra laikrodis, matomas iš visų keturių pusių. Šis laikrodis turi tik vieną rodyklę bei labai retą ir unikalų Paryžiaus laikrodininko Ž. L. Amanto 1741 m. sukurtą inkaro mechanizmą. Pilaitė su laikrodžiu bokšte yra labai panaši į Florencijoje (Italija) esančius Palazzo Vecchio rūmus. Tai lyg maža šių rūmų kopija. Ant laikrodinės pamatų pietinėje pusėje įrašyta data – 1846 m. Tai pats seniausias išlikęs Plungės dvaro statinys ir seniausias žinomas mūrinis pastatas visoje Plungėje. Grafų Zubovų pastatytas kaip neogotikinio stiliaus vasaros vila, pagal paskirtį turėjusi būti oranžerija.1873 metais Plungės dvaro sodybą, kartu su jame esančia laikrodine-oranžerija nupirko grafas M. M. Oginskis. Parke stovėjusią Zubovų pilaitę M. Oginskis naudojo, kaip sodininko buveinę ir oranžeriją. Pirmame aukšte gyveno daržininkas, antrajame –laikrodininkas, kuris prižiūrėjo laikrodį ir kas keletą dienų turėjo užtraukti akmeninius laikrodžio svarsčius. Laikrodinė balkonu sujungta su kitu, mažesniu, pastatu, prie kurio buvo priestatas – vasaros oranžerija – didelė patalpa, atskirta stikline siena. Čia buvo auginami ir egzotiniai augalai: palmės, vynuogės, ananasai. Pilaitė Oginskių valdymo laikais kartais buvo vadinama sodininko namu arba oranžerija, bet dažniausiai – „dziegorine“, o vėliau – laikrodine. Atlikus pastate archeologinius kasinėjimus buvo atkastos šildymo įrenginių liekanos, kurios iki šiol atvirai matomos ir pristatomos bibliotekos lankytojams. Tačiau turistai, atvykstantys lankyti Plungės dvaro, iki šiol oranžerijos patalpoje tikisi pamatyti ir augalus, kurių…jau seniai nebėra.

“Tai ir buvo priežastis sukurti virtualią ekspoziciją – oranžeriją.  2019 m. žiemą Lietuvos kultūros tarybai buvo pateikta paraiška „Atgyjanti XIX a. M.M. Oginskio oranžerija“. Projektu siekiama virtualios realybės pagalba atkurti XIX a. laikrodinėje gyvavusią M.M.  Oginskio oranžeriją ir sukurti edukacinę programą. Pirmajame darbų etape buvo sukurta oranžerijos aplinka, įgyvendinti architektūriniai sprendimai ir „pasodintas“ vienas augalas – bananas. Antrojo darbų etapo metu padaryti visi likuseji darbai, viskas baigta įgyventi kaip tik visai neseniai ir pristatoma jau  galutinė virtuali ekspozicija, kurioje oranžerija yra pilnai „apsodinta“. Dėl to, kokie augalai augo XIX a. oranžerijose mes konsultavomes su Kretingos muziejaus Žiemos sodo ir KU Botanikos sodo specialistais. Ekspozicijoje informacija apie augalus bus pateikta lietuvių ir anglų kalbomis”, – džiugiai pasakojo Uršulė Padagienė, Plungės r. savivaldybės viešosios  bibliotekos Kultūrinės veiklos vadybininkė.

Virtuali ekspozicija iš tiesų įdomi, informatyvi, savaip egzotiška, augalus galima čia galima ne tik pamatyti, bet ir – o stebukle – paklausyti augalų skleidžiamos muzikos. Tai tikrai puikus sprendimas bent tokiu būdu prisiliesti prie praeities. Reikia manyti, kad tai džiugins ir bibliotekos lankytojus, juolab, kad apsilankius bibliotekoje tai bus galima žiūrėti virtualios realybės akinių pagalba. Džiaugiamės dėl tokio puikaus sumanymo ir sveikiname tiek jo sumanytojus, tiek ir kūrėjus – puiku.

Pasižiūrėti virtualią oranžeriją galite ČIA.

Plungės bibliotekos lankytojai gali matyti atkastas šildymo įrenginių liekanas.

Oranžerijos vizualizacijos fragmentas.

Kretingos žiemos sode – amžina vasara

Tačiau tikros ir žalios realybės reiktų važiuoti ieškoti į kitą vietą ir tai turbūt būtų pati žinomiausia ir lankomiausia Lietuvoje oranžerija – tai Kretingos muziejaus žiemos sodas, įkurtas grafo Tiškevičiaus dvaro rūmuose.Pastaruoju metu būtent šis žiemos sodas, kuriame dabar dar įkurta ir kavinė, yra tas traukos centras, dėl kurio vėliau susidomima ir visu muziejumi.

Oranžeriją prie rūmų pristatė grafas Juozapas Tiškevičius, kai 1875 m. nupirko dvarą ir juos rekonstravo. Jau to meto žiemos sode puikavosi vėduoklinės palmės, augo bananmedžiai, kaktusai, apelsinmedžiai, laurai, citrinmedžiai, didžiulė araukarija, o koralais išpuoštomis sienomis raizgėsi vijokliai. Uolomis žemyn krito krioklys, kurio vanduo upeliukais tekėjo į nedidelius tvenkinius. Vandenyje nardė dekoratyvinės žuvys, o iš vieno tvenkinio tryško aukštas fontanas. 1912 m. grafas Aleksandras Tiškevičius oranžeriją sumažino, bet buvo prisodinta dar retesnių augalų. Kretingos dvaro Žiemos sodas buvo didžiausias tarp to meto Europos privačiose valdose pastatų oranžerijų.

Deja, nelaimės neaplenkė šio unikalaus grožio kampelio. 1915 m. žiemos sodas nukentėjo nuo gaisro, o 1940 m. rūmuose įsikūrę raudonarmiečiai sunaikino visus augalus. Pokario metais  sodo patalpos buvo paverstos ūkio arklidėmis, sandėliu, mokyklos sporto sale ir šiltnamiu.

Sodo atgimimas prasidėjo1987 m. Kretingos žemės ūkio technikumo vadovų rūpesčiu, o grafų Tiškevičių rūmuose 1991m. pradėjus kurtis muziejui, darbai pajudėjo dar sparčiau ir dabar viešnagė sode tiesiog pribloškia. Beveik 700 m2 plote auga daugiau kaip 170 rūšių apie 5000  augalų, baseinėliuose nardo žuvys, reziduoja vėžliukų šeimyna ir smalsiai dairosi papūga Barbora. Augalus vardinti beprasmiška – būtina pamatyti. Šis sodas – pats gyviausias įrodymas, koks puikus statinys yra oranžerija ir kiek daug gyvybės ji gali teikti aplinkai. O kiek reikia darbo, išmanumo ir lėšų jį prižiūrėti jau būtų kita tema – šiek tiek ne dvariška.

Žiemos sodo interjeras 1890m. (Paulinos Mongirdaitės nuotrauka)

Rasa ŽEMAITIENĖ

Liudo MASIO ir Plungės bibliotekos archyvo nuotraukos

Rubriką "Iš dvarų VAKAR - į mūsų ŠIANDIEN" remia

Tags: No tags

Rašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas viešai. Prašome užpildyti visus privalomus laukelius.