Pradėję rašyti apie porcelianą ir išgvildenę jo ištakas jau užsiminėme, kad pirmoji porceliano manufaktūra Vakarų Europoje žinoma Meiseno pavadinimu ir veikia iki šiol. Tačiau po jos atsiradimo porceliano gamybos paslapčių, kad ir kaip jas saugant, neliko, ir pradėjo steigtis daug kitų porceliano gamyklų. Šiandien pradėsime svarbiausių Vakarų Europos manufaktūrų, įsteigtų iki XX a. ir pelniusių didžiausią šlovę. apžvalgą. Senųjų jų gaminių šiandien ieško kolekcininkai, pasirįžę sumokėti didžiausias sumas, o naujieji – tebebyloja kokybę ir gerą skonį.
Reikia labai gerai išmanyti porceliano istoriją ir specifiką, kad galėtum nustatyti jo amžių ir pasakyti, ar tai tikrai senosios Meiseno manufaktūros originalas.
Meiseno porcelianas tebesimėgauja šlove
Meiseno porcelianas, išsiskiriantis gausiu dekoru, yra žinomas dėl alegorinių figūrų, lėkščių, dekoruotų portretais, vazų su skulptūrinėmis gėlių ir gyvūnų detalėmis, laikrodžių rinkinių. Meiseno dirbinius charakterizuoja įvairiaspalvis, aukso, o ypač mėlynas dekoras. Porcelianas iki šiol vertinamas dėl karališkos elegancijos ir prabangos, bekompromisio jį gaminančių meistrų kokybės siekio.
Pradėjusi savo veiklą 1710 m. ir išlikusi iki šių dienų, Meiseno manufaktūra Vokietijoje kurį laiką dominavo rinkoje ir darė didelę įtaką Europos porceliano raidai. Juk iki porceliano atsiradimo žmonės naudojo medinius, molinius ar metalinius indus, nelygu jų finansinė padėtis. Augustas Stiprusis buvo pirmasis valdovas, kuris pakvietė savo svečius prie „Meissen” porcelianu serviruoto stalo. Porcelianas tapo jo galios ir turto simboliu. To meto politika buvo neatskiriama nuo diplomatinių dovanų, tad pasipylė didžiuliai porceliano užsakymai, jis buvo parduodamas svarbiausioms tuometėms Europos šeimoms. Pirmieji „Meissen” indai daugiausia buvo rytietiškų formų, dekoruoti Rytų motyvais, bottger chinoiserie arba kakiemon stiliumi. Tiesa, pirmieji indai buvo gana kuklūs, tačiau 1717 m. vienam iš manufaktūros meistrų sužinojus įvairiaspalvių dažų paslaptį, indai pradėti dekoruoti to meto olandų ir prancūzų žanrinės tapybos motyvais.
Dar daugiau šlovės Meiseno porceliano manufaktūra susilaukė 1735–1763 m., pradėjusi gaminti neįtikėtino sudėtingumo skulptūrinius kūrinius. Porceliano statulėlės buvo gaminamos šventiniams stalams puošti, o ne tik laikyti lentynose, kaip madinga šiais laikais. Skulptūros galėjo vaizduoti įvairiausias scenas: mitologijos, gatvės prekybininkų, įsimylėjėlių. Dizainas buvo kuriamas atsižvelgiant į užsakovo, o po to jau statulėlės savininko statusą, charakterį ir netgi humoro jausmą.
Porcelianą tiesiog įsimylėjęs Augustas Stiprusis visuomet kėlė kartelę aukštyn ir meistrus privertė įgyvendinti dar vieną idėją – jie sukūrė didžiulius porcelianinius gyvūnus: nuo egzotiškų paukščių iki dramblių ir raganosių. Šie gyvūnai buvo pagaminti Japonų rūmams Drezdene. „Skulptūrinio” klestėjimo periodu manufaktūroje dirbo žinomas menininkas Johannas Joachimas Kändleris. Šis skulptorius pasižymėjo gabėjimu įkvėpti daiktams gyvybės, perteikti dinamiško judėjimo jausmą. Jo šedevrai išliko žinomi ir labai vertinami iki šių dienų.
Skulptūriniai, įspūdingo dydžio gaminiai, dabar saugomi muziejuose.
Klasikinis Meiseno porceliano dekoras - svogūnas
Verta prisiminti ir klasikinį Meiseno porceliano dekoro motyvą – vadinamąjį svogūną, Vokietijoje žinomą „Zwiebelmuster“ pavadinimu. Vėliau šį raštą naudojo ir kiti gamintojai. Išgauti mėlyną spalvą, svogūno dekorui atlikti, buvo naudojamas kobalto pigmentas. Tai vienintelis pigmentas, galintis atlaikyti labai aukštą degimo temperatūrą. Meiseno mėlynojo svogūno motyvas yra labai populiarus jau beveik tris šimtus metų ir gerai įgudusių meistrų rankomis juo vis dar dekoruojamas Meiseno porcelianas. Įdomu tai, kad Meiseno manufaktūros veikla niekuomet nebuvo sustabdyta, netgi ir sunkiausiais laikais, per Antrąjį pasaulinį karą, kai manufaktūrai trūko tam tikrų medžiagų, pvz.,pritrūkus aukso spalvos, dirbiniai buvo dekoruojami ruda spalva.
Šiuolaikinius Meiseno meistrus įkvepia įdomios praeities kelionės, istorija, paveldas ir tradicijos, tačiau nepamirštama įsiklausyti ir į šiuolaikinių žmonių poreikius. Taigi kuriami labai dekoratyvūs, originalūs ir kokybiški dirbiniai, kurie kažkada įgaus ir antikvariato statusą. Beje, šiandien šioje gamykloje galima užsisakyti indus su savo portretu ar šeimai svarbiais simboliais ir tai iš tiesų yra puiki investicija ir palikimas ateities kartoms.
Svogūno raštas (ant lėkštutės viršuje) greičiausiai atsirado kopijuojant nematytą granato vaisių nuo rytietiškų porceliano gaminių.
Dekoro piešiniai būdingi senajam Meiseno porcelianui.
Meiseno porceliano logotipas
Seniausiems Meiseno porceliano kūriniams žymėti naudota AR – Augusto II monograma. AR – tai specialus ženklas, skirtas objektams, kurie buvo naudojami karališkuosiuose rūmuose ir gaminti Augustui Stipriajam ar jo sūnui. Kartais šiuo ženklu būdavo žymimos dovanos, sukurtos karališkiems lankytojams. Ženklas visada buvo piešiamas rankomis mėlyna spalva. Kūriniai, pažymėti „AR“ monograma, buvo pagaminti labai ankstyvomis Meiseno gamyklos dienomis – iki 1720 m. Suprantama, kad išgyvenę iki šių dienų jie yra labai reti ir brangūs, o dažniausia juos galima pamatyti muziejuose – rinkoje jų beveik nėra. Darbai, sutinkami interneto aukcionuose ar mugėse, pažymėti AR logotipu, greičiausiai tėra imitacijos, pagamintos XIX a. antroje pusėje. Nuo 1722 m. logotipe atsirado du sukryžiuoti kardai, kartais jie papildomi kokiu taškeliu ar žvaigždute, bet būtent kardai – dabar visų žinomas Meiseno porceliano logotipo simbolis. Tačiau, dėmesio, neapsigaukite: indas su kardų simboliu dar nieko nereiškia. Padirbus jį, nesunku padirbti ir ženklinimą. O Meiseno porcelianas nuo to niekada nebuvo apsaugotas.
