antikvarinis interjeras

Meilė antikvariatui – be kompromisų

Būtų gerokai per santūru pasakyti, kad Simone Nikolakis namai Hainburge, visai netoli Frankfurto, šiek tiek kitokie ir truputį stebina. Jų interjeras tiesiog pribloškia, nes jų šeimininkės meilė antikvariatui bekompromisė ir besąlygiška. Jokios restauracijos, jokių laiko ženklų naikinimo, pagaliau, jokios, antikvariatui būdingos romantikos. Ant Simone, jos namuose gyvena brutalus antikvariatas be jokio pataikavimo įprastiniam skoniui.

Bendraminčių susitikimas

„Tačiau nuostabiausia tai, kad Simone namuose ypač švaru ir net sterilu tarsi ligoninėje. Matyt dėl to, jai ir pavyksta su ypač senais ir nudėvėtais daiktais sukurti ypatingai stilingą estetiką. Visi daiktai turi savo vietą, paskirtį ir tarsi vaidina jiems paskirtus vaidmenis mažytėse namų mizanscenose“, – sako mūsų nuolatinė autorė, fotomenininkė Ramunė Pigagaitė iš Frankfurto, kurios dėka mes ir žvalgomės Simone namuose.

Šių dviejų moterų pažintis prasidėjo irgi nuo daiktų. Simone pas antikvariato gerbėją Ramunę nusipirko lietuvišką puodynę, o kai jos susitiko dėl antrojo pirkinio – seno lietuviško suoliuko – jau gėrė Simone namuose arbatą, o Ramunė negalėjo patikėti tuo, ką mato. Aplinkui buvo jos estetika, jos filosofija ir jos pasaulis, o tokių pasaulių šiandieninio gyvenimo orbitoje nėra tiek daug. Skrupulingai sudėlioti laiko paženklinti daiktai bylote bylojo Simone meilę tikram senam daiktui. Simone irgi džiaugėsi pažintimi su Ramune, nes buvo labai smagu pagaliau sutikti bendramintę. Ne paslaptis, kad tokie namai toli gražu ne visiems priimtini, taigi ir pasidžiaugti nelabai yra su kuo. Net Simone sūnus nėra sendaikčių gerbėjas, todėl moteris vis dar turi pirkti naujus indus, bet neslepia, kad kai sūnus išeis, iš jos namų iškeliaus ir naujos lėkštės – tikras svetimkūnis jos grožio oazėje.

Viskas prasidėjo nuo senelio spintos

Simone meilė sendaikčiams prasidėjo ne taip seniai, vos prieš septynerius metus, kai ji išmetė masinės gamybos spintą ir iš rūsio atsinešė sumeistrautą dar jos senelio medinę. Ir ką gi? 100 kvadratinių metrų buto interjeras visai netiko prie spintos. Moteris suprato, kad namuose turi įvykti kardinalios permainos.Taip pamažu, bet atkakliai ir tikslingai, nauji daiktai buvo keičiami ir keičiami senais.

Neapsieinant ir be baltojo periodo. Nes Vokietijoje, kaip kad dabar Lietuvoje, irgi buvo užėjusi mada viską dažyti baltai. Taigi Simone teptuku taip pat darbavosi uoliai, kol galvoje pradėjo kažkas keistis ir dar… sutiko Ramunę. „Man visada buvo gaila perdažomų daiktų, uždažytų laiko ženklų, paslėptos daikto autentikos. Pasakiau tai ir Simone. Ji ilgai nemąsčiusi man pritarė ir jos baltasis periodas pasibaigė“, – pasakoja Ramunė.

Interjeras lyg teatro scena

Dabar namų stilių galima būtų pavadinti madinguoju, bet šiuo atveju ne prabangiuoju šebi. Viskas, kas yra šiuose namuose turi istoriją ir visiškai nepadailintą vaizdą. Seni daiktai tiesiog labai gerai išvalyti ir tai viskas. O šiuo metu Simone labiausiai patinka pirkti kandeliabrus. Su meistro pagalba jie visi šviečia, o jau šeimininkė juos pritaiko savo interjere. Namuose daiktų, apskritai, nėra labai gausu, o be to, jie visi turi savo funkciją. Štai, pavyzdžiui, senas surūdijęs ir skylėtas kibiras po rašomuoju stalu  tiesiog atstoja dėžę popieriams. Dar jai labai patinka manekenai ir senos lėlės. Daiktai, kurie daugelį  žmonių nuoširdžiai kraupina, čia gyvena savo nuostabius gyvenimus ir teikia namams dar didesnio savitumo.

Lietuvos antikvariatai, laukite

Ramunei smagu, kad per kurį laiką bičiulė iš jos įsigijo daug lietuviškų sendaikčių ir ypač daug puodynių, kurios moteriai labai patinka. Šią vasarą Simone žada pagaliau pakeliauti po Lietuvą ir Ramunės lydima aplankys ne vieną sendaikčių parduotuvę. Tad visai gali nutikti, kad daug keistų daiktų pagaliau sulauks savo pirkėjos. Simone visada reikia vis kažko naujo, originalaus, nematyto – įsiūbuojančio jos vaizduotę ir džiuginančio sielą. Juk jos namuose laikas nuo laiko namų dekoro detalės keičiamos tarsi teatro scenogafija, nusibodę daiktai parduodami ar išmainomi į kitus, iš turgų, sendaiktynų ir aukcionų namus pasiekia vis kitos ir kitos prekės.

Ramunė sako, kad tokie antikvariniai ir drauge tokie dinamiški Simone namai jai primena teatrą, tad ji ilgai maniusi, kad jos naujoji draugė taip pat dirba teatre, na, aprengėja, o gal dekoratore. Iš tiesų, Simone specialybė labai žemiška – ji sekretorė. Gal todėl namus ir pavertė vieta, kurioje norisi ir galima kurti. Ar vieta, kuriuose norisi tiesiog žaisti ir smagiai sau leisti laiką, nuolat liečiantis prie praeities ir jaukinantis ją savo šiandienos buityje ir būtyje.

Rasa ŽEMAITIENĖ. Ramunės PIGAGAITĖS nuotraukos

Tags: No tags

Comments are closed.