Tiksliau į Bom Jesus do Monte (Gerojo Jėzaus ant kalno) bažnyčią, iškilusią virš Bragos miesto. Mat geriausias laikas aplankyti Gerojo Jėzaus šventyklą ir būtų Velykos arba Sekminės, mat tuo metu čia vyksta atlaidai ir suvažiuoja piligrimai iš įvairių pasaulio šalių, tačiau šiemet tokią kelionę teks atidėti ir pasimėgauti ankstesnių metų prisiminimais. Ne veltui sakoma, kad iš žmogaus galima atimti viską, bet tik ne prisiminimus. Geras laikas pagalvoti, kiek mes turtingi, geras laikas planuoti naują gyvenimo kryptį. Bet šiandien ne apie tai.
Atsigęžkime į tą dieną, kai liepos saulė virš išdžiūvusios Portugalijos plieskė kaip pašėlusi, kelionė žadėjo būti nuostabi, stabtelėjimo taškų per dvi savaites buvo suplanuotas ne vienas, opirmasis iš jų buvo Braga ir virš jos įsikūrusi Gerojo Jėzaus ant kalno šventykla. Neeilinė Portugalijos šventovė, piligrimų numylėta vieta, architektūrinis kompleksas, kurio papėdėje plytėjo didelis Bragos miestas.
Pakeliui į gražiąją Gerojo Jėzaus šventovę mėlyniau už patį dangų žydėjo hortenzijos ir agapantai, siūbavo laukinėmis gebenėmis apaugę medžiai, o prieš akis atsivėręs reginys su nuostabiais želdynais tiesiog pribloškė savo didybe ir…pilko apsamanojusio betono jaukumu. Bažnyčia pastatyta ant aukštos kalvos, į kurią nuo Bragos pusės veda įspūdingi, zigzaginiai 116 metrų į viršų kylantys dvipusiai baroko stiliaus laiptai, o apskritai bažnyčia stovi 400 metrų virš jūros lygio. Taigi ją galima pasiekti nuo apačios ir kilti link jos laiptais ar funikulieriumi, o galima privažiuoti prie bažnyčios iš viršaus, gėrėtis Bragos miestu ir leistis apačion tiesiog pasivaikščioti.
Kelionė laiptais pirmyn ir atgal, nepaisant pradžios taško, būtina ir įspūdinga, nes tai ne tik laiptai. Laiptus dalina net 14 aikštelių, dekoruotų simboliniais fontanais ir baroko stiliaus skulptūromis katalikybės temomis. Žemutiniuose laiptuose yra šešios koplyčios, simbolizuojančios Jėzaus kelią iki nukryžiavimo, „Penkių pojūčių“ laiptuose stovi fontanai, kuriuose vanduo bėga iš skulptūrų ausų, akių, nosies ir burnos, o „Trijų dorybių“ laiptų aikštelės puoštos koplyčiomis ir fontanais, simbolizuojančiais tikėjimą, viltį ir malonę. Tokios istorijos kelionę atrodo nesibaigiančiais laiptais paverčia tiesiog maloniu ir smalsiu pasivaikščiojimu. Juolab, kad aplinkui akį džiugina daugybė puikiai suformuotų augalų, o fontanėlių vanduo, sako, netgi gydo tas vietas, iš kurių tas vanduo teka, tad negi nepasinaudosi jo magiškomis ar mistiškomis galiomis ir nenusiprausi.
Kalvos viršūnę, kaip jau minėta, puošia XVIII a. neoklasikinė bažnyčia, harmoningai deranti prie viso romantiško šiaurinės Portugalijos kraštovaizdžio. Šventykla pastatyta iš tamsaus granito ir papuošta šviesiu fasadu, taip išsiskirianti kaip baroko ir klasikinio stiliaus pėdsakas šiandienėje Portugalijoje. Visai šalia bažnyčios žydi didžiulis klasikinis gėlynas, o vandens čiurlenimą skleidžia jauki dirbtinai sukurta grota, kurios fontano baseinėlyje plaukioja žuvytės, šildosi vėžliukai, o aplinkui linguoja mėlynos agapantų galvos. Kas valandą girdint skambančius varpus, žavingas įspūdis dar sustiprėja.
Pirmieji rašytiniai šaltiniai ant kalno esančią koplyčią mini dar 1373m. Vėliau rašoma, kad ji XV- XVI a. buvo atstatyta, o 1629 m. jau buvo pastatyta bažnyčia su šešiomis koplyčiomis, skirtomis Jėzui Kristui ir jo kančioms. Naujos ir jau dabartinės bažnyčios gimimo data 1773-1827m. ir ji buvo viena iš pirmųjų neoklasikinių bažnyčių Portugalijoje. XIX a. teritorija aplink bažnyčią buvo paversta parku, o 1882 m. , siekiant palengvinti prieigą prie šventovės, pastatomas vandens balanso funikulierius, susiejantis Braga miestą su kalva. Tai buvo pirmasis funikulierius, pastatytas Iberijos pusiasalyje ir naudojamas iki šiol. Tai ne tik architektūros mylėtojams graži vieta, tai stipri vieta energetiškai. Čia norisi tiesiog atsisėsti, skaičiuoti varpų dūžius, žiūrėti į karštyje paskendusios Bragos kontūrus ir ilgokai niekur nejudėti. Bet kelionė yra kelionė. Joje daug planų ir daug norų. Šiandien jau pradedi galvoti, kad gal per daug, bet tada dar buvo kitaip.