xr:d:DAE7tgYM4l0:47,j:36442459493,t:22092714

Botaniniai piešiniai: nuo VU herbariumo iki Vakarų Europos porceliano

Mūsų trečiasis ketvirtis skirtas kvapnioms temoms. O kas gali labiau kvepėti nei augalai. Tačiau šį kartą augalų ir kvapų ieškosime ne gėlių darželiuose, o dviejuose skirtingose ir gana netikėtose vietose. Įvairiuose istoriniuose šaltiniuose domėsimės viskuo, kas būtų susiję su botaniniais piešiniais ant porceliano, nes jie piešiami iki šių dienų ir tebeturi ištikimų gerbėjų dėl savo tikslumo, grožio ir reikšmės mokslui. O taip pat lankysimės VU Gyvybės mokslų centro herbariume, kur domėsimės Vilniaus botanikos sodo inspektoriaus ir mokslininko Konstantino Prošinskio (Proszyńskio) botaniniais piešiniais, kurie iki šių dienų neprarado savo mokslinės vertės, o mūsų akimis dar turi ir savotiško antikvarinio žavesio ir dėl retumo, ir dėl amžiaus. Juk neatsitiktinai botaninių piešinių reprodukcijomis iš įvairaus laikmečio iki šiol puošiami tiek klasikiniai, tiek modernūs interjerai. Jau nekalbant apie tai, kad tokie piešiniai puiki gamtos pažinimo priemonė ir žavi galimybė prisiliesti prie istorijos.

Botaniniai piešiniai atsiranda Kinijoje

Porceliano su botaniniais piešiniais XVIII a. nėra daug ir jų nereikėtų painioti su floristiniais motyvais. Pastarieji yra estetizuoti ir romantizuoti, o štai botaniniai piešiniai yra tiksliai atkartojantys augalus, proporcijas, jų detales ir spalvas. Todėl jais dekoruotas porcelianas dar turi ir švietėjišką misiją. Be to, tokius motyvus labiau už floristinius mėgsta porceliano žinovai, kolekcininkai ir praprusę mėgėjai, todėl jie labai vertinami. Pati idėja piešti botaninius piešinius ant porceliano atsirado dar Kinijoje. Čia dar II a. prieš mūsų erą atsiranda didelis susidomėjimas augalais, o netrukus pasipila ir jų piešiniai. Botaninės iliustracijos savo Aukso amžių išgyvena X-XII a., o netrukus to jau mokosi ir Vakarų Europa. Pirmieji tokių iliustracijų grožį pamato švedai ir užsako pas kinus servizą dovanų botanikui Karlui Linėjui pagal jo paties piešinius ir iliustracijas. Ir nors didžioji dalis Linėjų pasiekusio servizo buvo sudaužyta transportuojant, o po to bandyta atkartoti, tai tapo šių piešinių ant porceliano mados pradžia, kuri pasklido po visus Vakarų Europos porceliano fabrikus.

Karlui Linėjui skirtas puodelis, pagamintas 1755 m. Kinijoje, saugomas Rytų Azijos muziejuje Stoholme.

Nuostabioji „Flora Danica“ enciklopedijos…

Apšvietos amžiuje (XVII- XVIIIa.) klesti kultūra ir švietimas, daug dėmesio pradedama skirti gamtos reiškiniams ir pažinimui. Danijos karalius Frederikas V įpareigoja suburti komandą ir sukurti  Danijos laukinės gamtos augalų atlasą, kad ilgainiui juos būtų galima ištirti ir šiuos gamtos turtus panaudoti. Koordinuoti šią veiklą 1752 m. pavedama botanikui Georgui Kristianui Ėderiui. Po 9 metų 1761m. jis pateikia pirmąjį augalų atlaso tomą. Vėliau koordinatoriai ne kartą keičiasi ir per 122 metus kolekcija išauga į įspūdingą 3240 gėlių ir augalų kolekciją, sudėtą į 51tomą (ir dar 3 papildomus) pavadinimu „Flora Danica“ ir baigiama 1883 m.

…ir servizo istorija

1788-1790 m. Rusija kariauja su Švedija. Danija tuo metu Rusijos gynybos sąjungininkė, tačiau lemiamu momentu Danija Rusijos armijos nepalaiko. Susiklosčius tokiai nepatogiai situacijai, Danijos karalius Kristijonas VII turi sugalvoti susitaikymo dovaną tuometinei Rusijos valdovei imperatorei Jakaterinai II. Žinodamas šios damos meilę porcelianui, karalius 1790 m. Kopenhagos karališkajai porceliano manufaktūrai užsako pagaminti tokio grožio porcelianinį servizą, kuris apakintų ne tik imperatorę, bet ir visą pasaulį. Be to, šis gaminys turi demonstruoti Danijos meno ir techninę pažangą. Kieno idėja servizą dekoruoti piešiniais, atkartotais iš žymiosios enciklopedijos graviūrų, iki šiol tebesiginčijama. Vieni istorikai teigia, kad to norėjusi pati Jakaterina II, kiti, kad dailininkas Johanas Kristophas Bayeris, nes jis buvo prisidėjęs ir prie enciklopedijos piešinių, treti laurus priskiria tuometiniam manufaktūros komercijos direktoriui Teodorui Holsmskioldui. Tačiau nusprendus servizą tapyti botaniniais enciklopedijos piešiniais jis iš karto gauna tokį patį „Flora Danica“ vardą. „Flora Danica“ darbų  atlikimo kokybė – aukščiausias pilotažas.  Beje, visos servizo dalys skirstomos į tris grupes. Pirmajai priklauso indai, ant kurių piešiniai iš graviūrų perpiešti ypač tiksliai, preciziškai, o tam reikia didelių įgūdžių. Tačiau spalvos vaidina antraeilį vaidmenį. Indai spalvinami tarsi nepilnai ir nėra ryškūs, jie imituoja tik vos paspalvintą graviūrą. Antrai grupei priklauso ryškiomis natūralios gamtos spalvomis nuspalvinti gaminiai, kurių kiekvienas piešinys dar paryškintas ir raudonu kontūru. Ši grupė bene dekoratyviausia.Trečiai grupei priklauso indai, kurie ištapyti palyginus neatidžiai ir negali pretenduoti į aukštą vertinimą. Piešinio kontūrai dažnai nelygūs, spalvos vienatonės, augalų žiedai tarsi išsilieję. Taip nutiko dėl to, kad išpiešiant servizą buvo pagaminta dar tik 1260 graviūrų, o servizas turėjo jau 1800 dalių, todėl piešiniai pradėjo kartotis, kai kur buvo sumažinti ir atlikti ne taip kokybiškai. Nukentėjo ir pirminė idėja piešti tik tokio dydžio piešinius, kokie buvo graviūroje, tačiau servize buvo ir mažų daikčiukų, tad piešinius teko pamažinti ir pirminės idėjos teko atsisakyti. Vėliau istorija klostėsi ne visai taip kaip planuota, į Rusiją taip ir neišvažiuoja – lieka Danijoje, bet esmė ta, kad be nuostabaus mokslinio botanikos kūrinio nebūtų buvę ir jokio „Flora Danica“ porceliano. Botaninės iliustracijos padarė didžiausią įtaką ir Danijos porceliano istorijai. Laikantis senųjų technologijų šio servizo labai kokybiškos rankų darbo kopijos iki šiol gaminamos  senojoje, dar 1775 m. įsteigtoje Kopenhagos karališkoje porceliano manufaktūroje („Royal Copenhagen“)  ir iki šiol yra labai brangios. Beje, botaniniai piešiniai išliko populiarūs iki XIXa. Tačiau „Flora Danica“ servizo piešinių iki šiol niekas nepralenkė tikslumu ir jis tebelaikomas vieninteliu Europoje servizu, kurį būtų galima pavadinti augalų enciklopedija ant porceliano. Kiek po pasaulį pasklido ir tebesklinda įvairaus laikmečio ir įvairiuose fabrikuose pagamintų šio servizo kopijų jau niekas ir nesuskaičiuos. Vėliau botaniniai piešiniai jeigu labai ir neišpopuliarėjo, tai niekada visiškai ir nepradingo. Antikvariatuose ir sendaikčių parduotuvėse visada galima rasti skirtingų gamintojų ir laikmečių  porceliano su botaniniais piešiniais ir jie iki šių dienų atrodo labai patraukliai. Didžiausias porceliano gamintojas Lietuvoje „Jiesia“ botaninių piešinių temos savo gaminių dekore, kiek teko domėtis, plačiau neišnaudojo.

„Flora Danica“ servizo piešinių iki šiol niekas nepralenkė tikslumu ir jis tebelaikomas vieninteliu Europoje servizu, kurį būtų galima pavadinti augalų enciklopedija ant porceliano.

Botaniniai piešiniai VU herbariume

O ar galima rasti botaninių piešinių originalų pas mus, Lietuvoje? Atsakyti į šį klausimą tapo irgi gana smalsu ir atsakymas buvo rastas. Vilniaus universitete, Gyvybės mokslų centro herbariumo fonduose iš tiesų galima pasigrožėti puikiais botaniniais piešiniai, kurių didžiąją dalį (112) yra nupiešęs Konstantinas Prošinskis, beje, labiausiai domėjęsis grybų pasauliu ir juos taip pat piešęs. Dar daugiau – šiame centre yra muziejus, kurį, iš anksto susitarus, gali aplankyti visi norintieji. Jame kaupiamos, saugomos, tyrinėjamos ir visuomenei pristatomos botanikos mokslo vertybės. Muziejus taip pat rengia ekspozicijas, skirtas botanikos mokslo raidai universitete, populiarina botanikos mokslo žinias, supažindina visuomenę su augalų, samanų, dumblių ir grybų įvairove Lietuvoje.

Herbariumo vadovas dr. Mindaugas Rasimavičius maloniai pademontravo ir mums rūpimus originalius Konstantino Prošinskio, botanikos sode dirbusio 1919-1936 m. inspektoriumi, piešinius, nors muziejuje yra saugoma ir keletas XIXa. pabaigos piešinių, kurių autoriai nežinomi. Gerai išsilaikę beveik šimtamečiai piešiniai, atrodo, plačiajai visuomenei buvo demonstruojami parodoje tik kartą, tad tokią parodą norėtų palinkėti pakartoti. Ką žinai, kam ir ką ji gali įkvėpti ir kas naujo gali būti sukurta, besižvalgant į taip tiksliai atkartotą gamtos pasaulį. Juk mūsų papasakota „Flora Danica“ istorija byloja apie tikrai kartais neįtikėtinas mokslo ir meno sąsajas. Šį kartą į vienį sujungtas nuostabaus ir kvepiančio augalų pasaulio ir mokslininkų bei dailininkų teptukų.

VU Gyvybės mokslų centro herbariumo muziejaus eksponatai, tarp kurių ir Konstantino Prošinskio piešti augalai.

Rasa ŽEMAITIENĖ

Autorės nuotraukose Konstantino Prošinskio piešiniai

Tags: No tags

Comments are closed.