Kvepalų buteliuko istorija prasidėjo kartu su pirmųjų aromatinių kompozicijų atsiradimu. Iš pradžių tokių kompozicijų indai buvo paprasti ir nepretenzingi moliniai puodai. Kiek vėliau Senovės Egipte ir Senovės Rytuose kvepalų indeliai buvo pradėti gaminti iš tauriųjų metalų ir brangakmenių, bet buteliukų forma dar vis buvo pati primityviausia – ovali. Laikui bėgant amatininkai išmoko pasigaminti įvairių formų buteliukus, o vėliau ėmė juos puošti puošniais piešiniais ir ornamentais – vėlgi iš brangakmenių. Kvepalų flakonai tapo tikrais meno kūriniais.
Pirmiausia buvo stiklas
Stiklas yra puiki neutrali medžiaga, o jo tobulas skaidrumas kartais net kelia abejonių dėl jo medžiagiškumo. Stiklo grožį labai vertino senovės romėnai. Tais laikais buvo laikoma prabanga laikyti aromatinius tepalus murros – labai panašios į stiklą medžiagos – buteliukuose. Stiklo indų pūtimo būdą prieš pat mūsų eros pradžią išrado sirai ir jis iš karto paplito. Tada pradėjo atsirasti pirmosios stiklo dirbtuvės. Aromatinėms medžiagoms laikyti pirmenybė buvo teikiama mažoms kolboms, o ne dideliems moliniams ir keraminiams indams. Stiklas buvo laikomas idealiausia kvepalų saugojimo medžiaga.
Pažymėtina, kad Romos imperijos žlugimas gerokai pristabdė parfumerijos ir stiklo gamybos plėtrą. Ir tik XIII a. Murano saloje prie Venecijos buvo ir vėl atidarytos kelios stiklo dirbtuvės. Netrukus jose pagaminti stiklo pūtėjų meistrų gaminiai įgijo aukštos kokybės prekių reputaciją. Stiklo pūtėjų paslaptys buvo saugomos griežčiausiai ir buvo perduodamos tik jų sūnams. Druskų ir natrio junginių naudojimas gaminant natrio stiklą, kurio vienas iš komponentų buvo dumblių pelenai, buvo didžiausia paslaptis.
Venecijos stiklapūčių didybė išliko nepajudinama iki XVII a., kol pagaliau Anglijoje ir Bohemijoje buvo atrastas naujas stiklo pūtimo būdas – iš krištolo. Pridėjus švino ir kalio kristalas tapo skaidresnis, sunkesnis ir lengviau graviruojamas.Tačiau Venecijos stiklas vis tiek buvo žinomas plačiausiai: mažoje Murano saloje Italijoje, kur buvo daugybė stiklo dirbtuvių, buvo pučiamos vazos, suvenyrai, papuošalai, lempų komponentai ir, žinoma, kvepalų buteliukai.
Įžanginės nuotraukos iš http://museudelperfum.com/
Murano stiklapūčių buteliukai.
Prancūzija nenusileidžia
Tačiau Prancūzija nutaria nenusileisti. Ji deda visas pastangas, kad stiklo gaminių importas iš Anglijos ir Bohemijos būtų apribotas ir sparčiai kuria savo stiklo gamybos bazę.Aktyviausiai stiklo dirbtuvės pradeda steigtis ir kurtis Lotaringijoje, kur Anžu kunigaikštis Renė I pakviečia amatininkus iš Murano ir Bohemijos. Produkcijos kokybei ypač palankūs buvo Lotaringijos smėlio dirvožemiai, taip pat druskos ir kalio junginiai, gaunami iš paparčio pelenų. Taip susikūrė dvi garsiausios stiklo gamyklos: „Baccarat“ ir „Saint-Louis“. Pirmoji užsiėmė stiklų ir langų stiklo gamyba, o antroji tapo krištolo gaminių tiekėja karališkiesiems dvarams. Šiose gamyklose buvo laikomasi griežto paslapties režimo: pagal įstatymą darbuotojams buvo uždrausta judėti daugiau nei už mylios nuo įmonių.
XVIII a. pabaigoje amatininkai jau mokėjo gaminti spalvotą stiklą. Beje, išlikęs sidabrinis to meto butelis, povo pavidalo formos, kurio uodega iš spalvoto stiklo. Tai nuostabiai sumanaus Apšvietos amžiaus meistrų darbo pavyzdys. Beje, aukštuomenės damos mieliau laikydavo kvepalus sidabriniuose buteliukuose gyvulių pavidalu: dailiosios lyties atstovės su ypatingu pagarba saugodavo katės ar šuns pavidalo kvepalų indus, vėl ir vėl užpildydamos juos brangiu skysčiu. Ponios butelius naudojo ne tik pagal paskirtį, bet ir kaip buduaro puošmeną. Juo labiau, kad po Prancūzijos revoliucijos, stiklo kaip ir kitų prabangos prekių, gamyba smarkiai sumažėjo.
Naujas pakilimas
Tik XIX a. pradžioje „Saint-Louis“ ir „Baccarat“ vėl pradėjo atsigauti. O XIX a. pirmoje pusėje stiklo pūtėjai išmoko savo gaminius šlifuoti tarsi deimantus. Išradus naują stiklo gamybos technologiją, gavusią garsųjį „deimanto pjūvio“ pavadinimą, stiklo dirbtuvės pradėjo masiškai gaminti kvepalų buteliukus. 1837 m. pradėjus naudoti filigraną ir 1844 m. dažus, stiklo pūtimo meistrai pradėjo gaminti opalinį krištolą. 1848–1850 m. kūriniai buvo laikomi pačiais neįprasčiausiais ir originaliausiais. Tuo pačiu metu buvo madingas spalvotas stiklas: raudonas, mėlynas ir žalias, primenantis rubiną, safyrą ir smaragdą.
Pulvizatorius, pasirodęs 1870 m., laikomas irgi puikiu išradimu. Iš pradžių jį buvo nepatogu naudoti: prie dangtelio buvo pritvirtintas ir ištrauktas elastingas vamzdelis, o jo gale įtaisyta purškimo kriaušė. Bet su metais purškimo įrenginys buvo patobulintas ir šiandien jis yra labai kompaktiškas.
XIX a. 70-ųjų pradžioje „Saint-Louis“ gamykla pradėjo puošti buteliukus auksu. Nuo 1925 m. jis tapo tiekėju tokioms žinomoms įmonėms kaip Coty, L.T. Piver, Bourjois, Jean Patou ir kt. Po Antrojo pasaulinio karo prie jų prisijungė Christianas Dioras ir Balmainas.
XX a. atsirado matinis stiklas, pradėtas vadinti „šilku“, o kvepalų talpyklas dabar puošė peizažų ar augalų vaizdai. Tuo metu atsiradusi nauja mados tendencija – plokšti kraštai – aktuali ir šiandien. Kartu su stikliniais buteliukais tuo metu išlieka populiarūs buteliukai iš pusbrangių akmenų, tokių kaip nefritas ar malachitas.
„Baccarat“ stiklo pūtimo meistrai tuo metu jau dirba su Hubigant, Guerlain, Pol Puare, Jean Patou ir Elizabeth Arden. 1945 m. gamykla pagamino butelį „Le Roy Soleil“, kuris pagal menininko Salvadoro Dali eskizą įėjo į parfumerijos istoriją. Po to seka visa virtinė Christian Dior, Paco Rabanne ir Giani Versace kūrinių. Tarp kvepalų buteliukų gamintojų negalima nepaminėti Rene Lalique, sukūrusio buteliukus Coty, Roger, Gale, Ubigan, d’Orsay, Worth, Nina Ricci ir kitiems parfumeriams, kurie iš esmės nulėmė jų sėkmę.
„Saint-Louis“ buteliukai.
Aistra buteliukams
Jei dar visai neseniai tik keli kvepalų mylėtojai rinko kvepalų buteliukus, tai mūsų laikais tai nieko nestebina. Daug įdomiau yra tai, kad Paryžiuje kasmet vyksta teminiai senovinių buteliukų pardavimo aukcionai, o kai kurių kaina kartais pasiekia pasakiškas aukštumas. Neretai tokiais aukcionais domisi amerikiečių kolekcininkai ar didieji kvepalų prekių ženklai, siekdami savo tikslų – pasiskolinti originalų buteliuko dizainą arba iš dalies nukopijuoti kvepalus, kurių pėdsakai galėjo būti išsaugoti buteliuke. Šiuo metu rečiausi egzemplioriai yra stiklo ir plastiko indai, kurie pasirodė XX a. 60-aisiais. Tarp jų kūrėjų yra tokie meistrai kaip Rene Lalique, Andre Jolivet, Julien Viard, Baccarat, Saint-Louis ir kt. Buteliuko vertės kriterijai yra meistro parašas, įmonės prekės ženklas, išdavimo data ir, galiausiai, modelio originalumas. Pavyzdžiui, daug kolekcionierių pavydi gyvūnų formos indų, taip pat barokinių ar istorinių flakonų, skirtų konkrečiam įvykiui. Etiketė ant butelio ir originalios pakuotės dar labiau padidina partijos kainą aukcione. Iki šių dienų Lalique prekės ženklo kvepalų flakonai laikomi vienu įdomiausių pavyzdžių, vertų papuošti bet kurią kolekciją.
Iki šių dienų Rene Lalique kurti kvepalų flakonai laikomi vienais įdomiausių pavyzdžių, vertų papuošti bet kurią kolekciją.
Šiuolaikiniai flakonai
Šiandien žinomi parfumeriai dažnai išleidžia savo gaminius, ypač kolekcijas ribotais kiekiais, krištoliniuose induose. Jie pučiami senoviniu būdu, tai yra „rankomis“, ir kiekvienas iš jų pasirodo išskirtinis. Garsūs stiklo pūtėjai savo gaminius visada pažymi autoriniu ženklu.Buteliuko dangtelis irgi labai svarbi dalis, kuri nusipelno ypatingo dėmesio. Jei dangtelis yra metalinis arba plastikinis, tada jo viduje tikrai yra siūlas. Jei dangtelis yra stiklinis, kamštis yra padengtas plastikiniu apvalkalu, kad būtų tvirtai prigludęs. Dėl ypatingo sandarumo, dažniausiai elitinėje parfumerijoje, kepurėlės vidus padengtas plona, vandenyje išmirkyta jaučio oda, kuri neleidžia išgaruoti vertingam skysčiui. Šiandien išskirtinius kvepalų buteliukus kuriančių dizainerių darbas tebėra paklausus ir dosniai apmokamas. Atsižvelgiant į tai, kad gyvename spartaus technologijų vystymosi eroje, galima daryti prielaidą, kad artimiausiu metu sulauksime daugybės kūrybinių idėjų įgyvendinimo kvepalų buteliukų gamyboje ir dizaine. Tačiau tikri meno kūriniai , kaip, pavyzdžiui, genialaus juvelyro Rene Lalique, visada bus rankų darbo.
Guerlain Le Paradis „Interdit“ kvepaluai, kuriuos Guerlain namai išleido ribotu tiražu Guerlain namų jubiliejaus proga. Buteliukas pagamintas krištolinės bitės pavidalo.
