Prieš dvidešimt vienerius metus Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kartu su kolegomis iš dabartinio Lietuvos kultūros tyrimų instituto ėmėsi didelio darbo ir svarbios misijos – pristatyti ir įtvirtinti Lietuvos dailės istorijos puslapiuose Art Deco stilių. Parodą lydėjo didžiulė susidomėjimo banga tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Prieš kelerius metus kiek kiti europiniai vėjai atpūtė ir dar vieną pasididžiavimo tarpukario architektūra, domėjimosi tuo laikotarpiu ir to meto gyvensena, bangą. Ir visa tai - Kaune.
Žinia apie ketinimą Kauno modernizmo architektūrą įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą tik dar stipriau pagyvino Art Deco stiliaus ir pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpio mylėtojų dėmesį ir entuziazmą. O viena kitą sekančios Art Deco parodos Kaune tik įrodo, kad entuziazmą lydi ir darbai – parodų rengėjai rimtai imasi šį stilių priminti visuomenei ir tokiu būdu galbūt net agituoja grąžinti į kauniečių būstus, ypač tuos, kurie įsikūrę Art Deco architektūros namuose. Tokią agitacijos giją buvo galima apčiuopti pirmojoje parodoje „Kaunas. Art Deco nostalgija ir spindesys“, vykusioje „Lapėno name“, tokia pati plevena ir parodoje „Kasdienybės geometrija“, surengtoje M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pirmojo direktoriaus Pauliaus Galaunės ir jo žmonos operos solistės Adelės Galaunienės gyvenamajame name, kurį modernizmo estetikos dvasia suprojektavo inžinierius architektas Arnas Funkas. Namas, pastatytas prieš 86-erius metus, išgyvenęs nepalankią nacionalizaciją, vis dėlto, išsaugojo veik nepakitusią eksterjero ir vidaus erdvių autentiką, tad geresnės vietos taip vaizdingai pademonstruoti Art Deco interjerą ir nesurasi. Paroda vyksta iki šiol.
Antano Tamošaičio rištas kilimas. Antanas Tamošaitis ( 1906 – 2005) ir jo žmona Anastazija (1910-1991) buvo vieninteliai profesionalūs nepriklausomos Lietuvos tekstilininkai, kūrę kilimus bei dekoratyvinius audinius ir Kaune surengę vieninteles kilimų parodas (1935, 1937, 1938). Aukščiausiais apdovanojimais A. Tamošaičio kilimai ir A. Tamošaitienės sukurti tautiniai drabužiai įvertinti pasaulinėse parodose Paryžiuje (1937) ir Niujorke (1939), tarptautinėje amatų parodoje Berlyne (1938). Su šios iškilios šeimos veikla ir darbais Jūs galite išsamiau susipažinti galerijoje „Židinys“ (Dominikonų g. 15, Vilnius). Ją ir įkūrė Antanas Tamošaitis - Lietuvos tekstilės patriarchas, tautodailės rinkėjas ir propaguotojas. Galerijoje saugomi A. Tamošaičio XX a. 3–4 deš. surinkti XIX–XX a. I p. lietuvių liaudies audinių, juostų ir drabužių rinkiniai, pačių dailininkų sukurti kilimai, gobelenai, tapybos ir grafikos darbai.
Parodoje demonstruojami išskirtinai kauniečių interjeruose naudoti baldai, puošybos detalės ir reikmenys, charakteringi Art Deco stilistikai ir bylojantys apie tarpukario interjerų madas. Parodos lankytojai gali išvysti ir restauruotą baldų komplektą, priklausiusį skulptoriams ir grafikams Jadvygai Mozūraitei-Klemkienei ir jos vyrui Vytautui Klemkai, pasigrožėti Antano Tamošaičio XX a. 4 deš. austu rištiniu kilimu, įvertinti charakteringų formų baldų komplektus, tarpukariu gamintus Kauno baldininkų. Tiesiog neįtikėtina, kad iki mūsų dienų yra puikiai išsilaikę tuo metu mėgti sodrių spalvų baldų pliušo gobelenai ar austi gobelenai su tam laikotarpiui būdinga liaudies ornamentika. Beje, sodriai mėlynas, žalias ir jūros bangų spalvas, kurias matome parodoje, interjero dizaineriai kaip tik šiemet skelbia kaip pačiomis madingiausias, jau nekalbant apie tai, kad neperkrautos Art Deco stiliaus baldų formos turėtų patraukti minimalistinio interjero gerbėjų akį.
Parodoje gausiai pristatomi ir taikomosios dailės dirbiniai, bei indai naudoti miestiečių buityje. Dauguma jų kažkada buvo importuoti iš Čekoslovakijos, Vokietijos, Latvijos bei Lenkijos. Kartu su šiais iš Europos valstybių į Lietuvą įvežtais daiktais atkeliavo ir laužytų, kampuotų, stipriai geometrizuotų formų mados.
Restauruotas baldų komplektas, priklausęs skulptoriams ir grafikams Jadvygai Mozūraitei-Klemkienei ir jos vyrui Vytautui Klemkai manoma, kad buvo pagamintas žymaus baldininko Jono Prapuolenio (1900 m. – 1980 m.), tačiau problema, ta, kad Lietuvos meistrai, kaip pasebėjo antikvaras Gintatas Mekionis, labai retai pažymėdavo savo kūrinius, o jiems nesant, visada lieka daug vietos prielaidoms ir spėlionėms.
Viktoras Palys. Sėdinti moteris. 1939 m. Molis, glazūra. Privati nuosavybė. Viktoras Palys (1907–1987) buvo vienintelis tarpukario Lietuvos skulptorius, profesionaliai mokęsis granito kalybos. Jis sukūrė daug įvairios tematikos kūrinių, tačiau itin mėgo sėdinčių nuogalių atvaizdus. Ketvirtajame dešimtmetyje iškalė jų iš granito, marmuro ir medžio; po karo, dirbdamas „Dailės“ kombinate, lipdė iš molio ir degė, padengdamas blizgiomis glazūromis.
ART DECO išskirtinumai
Art deco stilius atpažįstamas dėl savo raštų bei spalvų įvairovės, jų derinių ir gana subtilių kontrastų. Šios interjero krypties pagrindą sudaro gausūs geometriniai bei augaliniai motyvai, kuriems sukurti įkvėpimo semtasi net iš Senovės Graikijos ar Egipto piešinių. Interjere naudojami įvairūs medžiagų deriniai, atrandamos neįprastos formos, originalus paviršiaus dekoras. Sienų dekorui buvo pasirenkamos arba itin ryškios (kas dabar ir vėl madinga), arba atvirkščiai – pastelinės spalvos. Baldžiai naudojo rečiausią ir prabangiausią medieną. Blizgesio baldams teikė ir lakuoti paviršiai. Plito inkrustacija, baldų raižymas, dekoravimas. Baldų spalvų deriniai gana kontrastingi – nuo juodos ar metalo spalvos iki tamsių jūros spalvų – žalios bei mėlynos. Taip pat buvo madingi natūralūs egzotiškų gyvūnų kailio ar odos raštai, dramblio kaulo spalva, aukso bei sidabro blizgesys.Lietuviški art deco baldai, lyginanat su kurtais Vakarų Europoje, reikia pripažinti, atrodo kukliai, tačiau vis tik yra vertingi ir išskirtiniai.
