Prekyba dėvėtais drabužiais pasaulyje turi turbūt labai gilias tradicijas ir istoriją. Lietuvoje vyresnei kartai pirmiausiai tai asocijuojasi su komisų parduotuvėmis, kurios buvo jau tarybiniais laikas ir kurių duris ne vienas esame varstę. Pirkėjai jose dažnai lankydavosi tikrai ne iš skurdo, o iš noro atrasti kažką originalesnio. Vėliau, atgavus nepriklausomybę, atsirado daugybė „antrų rankų“ parduotuvių, kurios nestabilios ekonomikos laikmečiu labai padėjo įvairių sluoksnių žmonėms tiesiog išgyventi, o ir džiugino – deficitų laikus dar visi prisiminė. Dar vėliau – drabužių „komisas“ persikėlė į internetą ir parduoti ar pirkti dėvėtus drabužius tapo dar patogiau. Bet tik pastaraisiais metais prabilta apie tai, kad ši prekyba gelbsti ne tik žmogų, bet ir pasaulį. Tekstilės atliekų skaičiuojama daugiausiai, vartojimas tiesiog beprotiškas, tad prekyba dėvėtais drabužiais jei ir neišsprendžia visų problemų, tai bent kažkiek kiek pristabdo tekstilės pramonės karuselę. Vienas didžiausių dėvėtų drabužių parduotuvių tinklų Lietuvoje – HUMANA, šiandien taip pat akcentuoja tvaraus vartojimo svarbą,o mums šis tinklas pasirodė patrauklus dar ir dėl vintažinio asortimento. Į visus klausimus sutiko atsakyti įmonės teisės ir bendrųjų reikalų direktorė Gitana MITRULEVIČIŪTĖ.
Intensyviai kalbėti apie tvarų naudojimą Lietuvoje pradėta vos prieš kelis metus. HUMANA Lietuvoje gyvuoja jau per 20 metų, kiek tvarumo idėja iš pat pradžių buvo svarbi, o gal tiesiog norėta prekiauti dėvėtais rūbais, o tvarumo filosofija susiformavo bedirbant?
Pirmoji HUMANA parduotuvė Lietuvoje buvo atidaryta Vilniuje 1998 metų gegužę. Tų pačių metų rudenį pradėjo veikti ir dėvėtų drabužių bei tekstilės gaminių Rūšiavimo centras. Įmonės komercinėje veikloje gautas pelnas nuo pat veiklos pradžios skiriamas darnaus vystymosi projektams Lietuvoje, Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Nors įmonės sukūrimą paskatino siekis rinkti lėšas ir remti neturtingų pasaulio šalių gyventojų pastangas susikurti geresnį gyvenimą, vartojimo mažinimas nuo pat įmonės įkūrimo buvo labai svarbus veiklos tikslas. Stabiliai augdama HUMANA tapo viena iš didžiausių dėvėtų drabužių pardavėjų bei mokesčių mokėtojų Lietuvoje. Šiandien HUMANA prekybos tinklas yra tvarios mados lyderis Lietuvoje, suteikiantis klientams galimybę ne tik įsigyti geros kokybės drabužių, bet ir asmeniškai prisidėti prie tekstilės pramonės poveikio aplinkai mažinimo bei gamtos išteklių tausojimo.
Šiandien tai iš tiesų labai aktualu, nes tekstilinių atliekų kiekvienuose namuose kur kas daugiau nei kitų. Kaip Jūsų pastebėjimu keičiasi pirkėjų požiūris į tvarumą. Ar jiems tai irgi svarbu, ar kur kas svarbiau pigiai pirkti ir gerai atrodyti?
Pastaraisiais metais žmonės vis daugiau kalba apie tvarumo svarbą. Instagram platformoje @humanalithuania subūrėme tvirtą bendruomenę, kurioje matome vis daugiau susidomėjusių bei pasisakančių tvarumo klausimais žmonių. Požiūris į tvarumą išties labai sparčiai keičiasi, nes vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi gyventi ekologiškiau, atkreipti dėmesį į tai, kur ir ką perka bei kokią įtaką jų pasirinkimai turi aplinkai. Nuostabu ir tai, jog vis daugiau žmonių skatina tvariai gyventi ir kitus, dalindamiesi patarimais ar tiesiog savo kasdieniu gyvenimo būdu.
Dalis žmonių tiesiog nori gerai atrodyti neišleisdami daug pinigų. Nepaisant to, tvarumo idėjos sparčiai pasiekia vis platesnę auditoriją, tad kai kurie HUMANA klientai labai džiaugiasi sužinoję, jog jų pasirinkimas puikiai atrodyti neišleidžiant daug pinigų yra suderinamas su tvariu gyvenimo būdu. Ekologiškumas ir tvarumas dažnai asocijuojamas su brangesnėmis prekėmis, tad mes labai džiaugiamės, jog esame išimtis ir turime galimybę pasiūlyti tvarų pasirinkimą už žemą kainą.
HUMANA iš kitų parduotuvių tinklų išsiskiria tuo, kad prekiauja vintažiniais drabužiais, šioms prekėms skiria ypač didelė dėmesį. Ar taip buvo nuo pat pradžių, ar idėją padiktavo paklausa, vartotojai?
Vienas iš svarbiausių HUMANA mažmeninės prekybos tinklo bruožų — tai gebėjimas patenkinti skirtingų klientų lūkesčius. Didėjant masinės gamybos drabužių pasirinkimui prabangos parduotuvėse, mūsų klientai vis labiau vertina drabužio unikalumą. Norėdami sukurti savo individualų stilių, klientai mielai renkasi HUMANA vintažines parduotuves. Vintažinių prekių skyrių turėjome beveik nuo pat veiklos pradžios, tuo metu veikusioje parduotuvėje Gedimino prospekte. Vėliau HUMANA parduotuvėje, esančioje Trakų g. 16, Vilniuje, vintažinėms prekėms skyrėme vieną aukštą. Augant paklausai, atidarėme ir pirmąją tik vintažinėmis prekėmis prekiaujančią parduotuvę. Šiuo metu Lietuvoje veikia trys vintažinių prekių parduotuvės: Trakų g. 16 ir Didžioji g. 18/2, Vilniuje, o taip pat Daukšos g. 25, Kaune.
Labai įdomu, kaip suformuojamas vintažinis asortimentas?
Mūsų komandoje dirba vintažo ekspertai. Tai žmonės, kurie itin gerai žino mados istoriją bei tendencijas. Būtent jie atrenka bei apmoko kitus komandos narius atpažinti ir įvertinti vintažinius drabužius, avalynę bei aksesuarus.
Ar pirkėjai labiau linkę ieškoti žinomų prekių ženklų, ar tiesiog sau patinkančių drabužių?
Ne paslaptis, jog žinomų prekinių ženklų prekės dažnai greičiau patraukia akį. Pastebėjome, jog dalis žmonių neabejotinai ieško vien garsių prekinių ženklų drabužių, aksesuarų bei avalynės, kai kuriems tai labai svarbu. Nepaisant to, didžioji dalis mūsų klientų perka tai, kas jiems patinka ir per daug nesuka galvos dėl to, kas parašyta etiketėje. Daugelis vintažinių drabužių yra itin kokybiški bei pagaminti iš natūralaus pluošto: odos, vilnos, šilko, kašmyro ir t.t. Tad dauguma žmonių kreipia daugiau dėmesio į kokybę, mados tendencijas ir, žinoma, audinio sudėtį.
Ar šiandien vintažiniai drabužiai jau turi nuolatinį savo pirkėją, jei reikėtų jį apibūdinti, koks jis būtų?
Tai veiklus ir stilingas miesto žmogus, kuris turi savitą stilių bei į savo aprangą puikiai įpina vintažinius drabužius, aksesuarus bei avalynę. Mūsų pirkėjas aktyvus socialinių tinklų platformose – savo radinius mėgsta įamžinti nuotraukose ar vaizdo įrašuose ir taip savo radiniais pasidalinti su kitais. Jis tikrai žino, kada HUMANA vintažinėse parduotuvėse pasirodo naujas prekių asortimentas, jam artimos tvarumo idėjos ir jis puikiai išmano apie stilių, kokybę bei ilgaamžiškumą.
Vintažiniais drabužiais jau prekiaujate ir internetinėje parduotuvėje ir atrodo pačiu laiku, turint galvoje pandemiją. Fizinės ar internetinė parduotuvė sulaukia šiandien daugiau dėmesio, ar skiriasi pirkėjas?
Internetinė parduotuvė www.e-vintage.humana.lt tapo itin sėkminga. Atsidarius fizinėms parduotuvėms internetinės parduotuvės klientų srautas kiek sumažėjo, tačiau abiejų tipų parduotuvės yra populiarios. Vieniems eiti į parduotuvę – lyg terapija leidžianti prasiblaškyti ir pasimatuoti drabužius, kiti vis dėlto renkasi patogumą ir apsiperka nepalikdami namų.
Itin ryškių skirtumų tarp klientų fizinėse ir internetinėje parduotuvėse nepastebėjome. Šiuo metu vintažines HUMANA parduotuves turime tik Vilniuje ir Kaune, tad internetinė parduotuvė suteikia galimybę apsipirkti žmonėms, kurie mėgsta vintažą, tačiau neturi vintažinės parduotuvės savo mieste. Taip pat, turime nemažai naujų klientų iš užsienio, siunčiame drabužius į Estiją bei Latviją. Jau šį rudenį planuojame atidaryti naują internetinę parduotuvę www.think2.eu ir siųsti prekes ne tik Europoje, bet ir Azijoje.
Jūsų internetinėje parduotuvėje randu gražią iniciatyvą – bendradarbiavimą su fizinę negalią turinčiais modeliais iš agentūros „Hero Talents“. Kodėl pasirinkta ši agentūra? Spręsti dar daugiau socialinių problemų, atkreipti dėmesį?
Kai pirmą kartą sužinojome apie „Hero Talents“ agentūrą, iškart supratome, jog šios agentūros tikslas bei idėja mums labai artimi. Tikime, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo fizinių galių, turėtų būti matomas kaip pilnavertis visuomenės narys. Pasirinkome šią agentūrą, nes norime palaikyti jų idėją. Esame dėkingi „Hero Talents“ už bendradarbiavimą ir viliamės, jog kartu sudalyvausime ir daugiau projektų bei iniciatyvų socialinės intergracijos temomis ateityje. Dalinimasis savo patirtimi, užsispyrimu ir įkvėpiančiomis istorijomis gali įnešti teigiamų pokyčių bet kur – mokyklose, darbovietėse ar draugų rate.
Visais laikais žmonės sakė, kad dėvėti drabužiai labai gelbsti mažesnes pajamas turinčiam žmogui, šiandien turbūt šis pirkėjo įvaizdis kinta? Apsiperka ieškantys kažko įvairesnio, vintažinio, nematyto ir nebūtinai vargingesni? Kokie būtų Jūsų pastebėjimai?
Kaip jau minėjau, vienas iš svarbiausių HUMANA mažmeninės prekybos tinklo bruožų — tai gebėjimas patenkinti skirtingų klientų lūkesčius. Nuo pat įmonės įkūrimo, turėjome tikslą patenkinti ir didesnes, ir mažesnes pajamas gaunančių pirkėjų poreikius. Šiam tikslui pasiekti sukūrėme savo unikalų verslo modelį. HUMANA parduotuvėse lankosi žmonės, vertinantys kokybę ir unikalumą, norintys sukurti savo individualų stilių ir tuo pačiu sutaupyti. Daugelį pirkėjų, besirenkančių dėvėtus rūbus, skatina noras gyventi tvariau, žengiant žingsnį žiedinės ekonomikos kryptimi. Dėl visų šių priežasčių šiuo metu stebime didelį susidomėjimą dėvėtais drabužiais visame pasaulyje, ypač jaunimo tarpe.
Perki sendaiktį – prisidedi prie tvaraus naudojimo. Perki dėvėtą drabužį – irgi?
Tikrai taip! Kasmet augančios drabužių ir tekstilės pramonės poveikis aplinkai didėja. Mados pramonė „pagamina“ 10 proc. pasaulinio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, 20 proc. pramoninės vandens taršos atsiranda dėl drabužių apdorojimo cheminėmis medžiagomis. Mados pramonė dažnai išnaudoja darbuotojus, įskaitant mažamečius vaikus, mažiau išsivysčiusiose šalyse, o taip pat menkai apmokamus ilgų tiekimo grandinių darbuotojus. Taigi, pirkdami tai, kas jau yra rinkoje, pratęsiame to daikto ar drabužio gyvenimą, taip mažiname ne tik atliekų kiekį, bet ir poreikį gaminti naujus daiktus ar drabužius. Lygiai taip pat, kaip ir sendaikčiams, suteiktas antras šansas drabužiams juos taisant, perdirbant ar keičiantis tarpusavyje – tvaraus gyvenimo požymis. Tai ne tik mažina gamtos išteklių naudojimą, aplinkos užterštumą bei kitas svarbias problemas.
Ačiū už atsakymus.
