Profesionali meistrė, meninių baldų restauratorė Laima BIELSKĖ, kasdien savo darbe gelbsti senovinius daiktus ir yra beveik įsitikinusi, kad nėra nieko vertingesnio kaip seną antikvarinį daiktą ne atnaujinti, o preciziškai restauruoti. Ji sako, kad tik tuomet daiktas iš tiesų tęsia savo gyvenimą. Deja, ne visada jos norai ir įžvalgos sutampa su užsakovų pageidavimais. Todėl visus klientus galima būtų skirstyti į dvi kategorijas: siekiantys maksimalaus autento ir norinys daiktą matyti tokį, kokį įsivaizduoja jiems esant gražų. Šiandien mums pasisekė: mėlynos kėdės šeimininkas savo baldą norėjo atrestauruoti maksimaliai autentiškai. Taigi naujam gyvenimui drauge su restauratore bandysime prikelti XIX a. pabaigos nežinomo autoriaus sukurtą minkštą kėdę su porankiais. Jei ir Jūs turite seną kėdę, atnaujinkite ją žingsnis po žingsnio drauge su mumis.
Įsigiję ar gavę palikimo senovinį daiktą, įvertinkite jo būklę ir paskaičiuokite, ar jį verta restauruoti patiems, ar nešti meistrui. O gal apskritai neverta pradėti, nes išlaidos bus per didelės. Mat iš pirmo žvilgsnio neretai atrodo, kad daiktas dar visai geras, kol nepradedamas restauruoti. Štai kodėl reikia stengtis įvertinti visų jo sudedamųjų dalių defektus ir susidaryti restauravimo darbų planą, padėsiantį įvertinti ir išlaidas.
Mėlyna kėdė
Restauruojama kėdė yra su porankiais, pasėdas minkštas su spyruoklėmis, aptrauktas mėlynu aksomu, pakraščiai puošti dekoratyvine juostele. Medinis karkasas ąžuolo medienos tamsios spalvos. Kėdės kojos keturkampės. Abiejų priekinių kojų kampai puošti drožybos elementais. Ilgosios (nugarinės) kojos pereina į atkaltės kraštus, kurios sujungtos atkaltės skersinėmis atramomis. Atkaltės viršutinis skersinis yra drožinėtas ir atkartoja žemiau esančius keturis drožinėtus skersinius. Išlenkti porankiai apjuosia pasėdą ir remiasi į išlenktas atramas, kurios atsiremia į pasėdo rėmą.
Žingsnis po žingsnio
Minkštųjų dalių išardymas
Pirmiausia nuo kėdės nuardoma pasėdo minkštoji dalis. Atliekant tokį kaip šis darbą, visada galima daug sužinoti apie daikto autentiškumą. Ir šį kartą ardant kėdę matoma, ar išlikę autentiški paminkštinimai, ar seni paklotai, kamšalai ir spyruoklės. Minkštų baldų gamyboje tik XIX a. pradėta plačiai naudoti metalines spyruokles, kurios apsaugant nuo korozijos, buvo padengdavo cinku, bronza ar variu.
Nuo kėdės minkštąją dalį reikėjo nuardyti ne tik dėl paminkštinimo išvalymo, bet ir dėl kėdės sėdimo rėmo pažeidimo. Baldų restauravime dažnai pasitaiko konstrukcinių detalių pažeidimų, o kai kada trūksta dekoratyvinių elementų. Šiai kėdei taip pat trūko drožybinių detalių, o nuardžius paminkštinimą pasirodė, kad sėdimos dalies rėmo pakraštys iš vidinės pusės išlūžęs, apdailos lako sluoksnis nutrintas ir pažeistas drėgmės.
Nuardžius pasėdo paminkštinimą, nuo senų austinių diržų ir paklotinių medžiagų bei kamšalų (pakulos ir ašutai) buvo atskirtos spyruoklės. Visada tinkamai įvertinkime senus paminkštinimui naudotus kamšalus. Jie dažnai būna nešvarūs ir susmegę, tad labai skubame juos keisti šiuolaikinėmis sintetinėmis medžiagomis. Iš tiesų, senuose balduose naudojama jūros žolė ar arklio ašutai yra labai lengvai atnaujinami. Tai yra labai kokybiški kamšalai, kurių neverta niekuo keisti, tik būtina išplauti, gerai išdžiovinti ir vėl panaudoti formuojant minkštąsias dalis. Be to, natūralios medžiagos draugiškos mūsų aplinkai ir sveikatai, o ir kėdės autentiškumas išsaugomas labiau.
Buitinių nešvarumų ir senų vinių šalinimas
Kėdei likus be sėdimosios dalies, iš pasėdo rėmo jungiamųjų detalių ištraukiamios visos vinys, kuriomis buvo prikalti paklotai. Paviršiuje esantys birūs nešvarumai pašalinami šluotele ir nusiurbiami. Nešvarumų likučiai nuo kėdės paviršiaus dar kartą pašalinami medvilnine drobe, sudrėkinta švariu virintu, atvėsintu vandeniu. Nuo spyruoklių rūdys pašalinamos smulkaus rupumo šlifavimo popieriumi ir nuvalomos acetonu, po to paviršius padengiamas mašinine alyva, kurios perteklius nušluostomas medvilnine drobe.
Trūkstamų detalių atkūrimas
Medienos įskilimai ir vinių skylės užtaisomos derančios medienos gabalėliais, įklijuojant juos medienai skirtais klijais. Smulkūs plyšiai ir mažos skylutės užglaistomos tonuotu medžio dulkių glaistu.
Atkuriant trūkstamas detales būtina atkreipti dėmesį, iš kokios medienos pagamintas kėdės karkasas ir drožiniams pagal išlikusį analogą parinkti tinkamą medieną. Remiantis analogo modeliu, o dar svarbiau – atkartojant drožybos stilių, iš naujo išdrožiamos dekoratyvinės detalės iš ąžuolo medienos ruošinių. Drožėjo įgūdžiai restauravime itin svarbūs, mat reikia sugebėti atkartoti meistro, kuris pirmasis išdrožė papuošimą, stilistiką. Išdrožtų detalių paviršius nušlifuojamas smulkaus rupumo popieriumi ir nulyginamas džiutu. Atkurti drožiniai pritvirtinami prie kėdžių karkaso, įklijuojjant juos tarp sėdimo rėmo ir kojų kampų.
Kėdės apdailos atnaujinimas
Restauruojama kėdė kažkada buvo palikta lauke po lietumi, dėl to atkaltės srityje lako paviršių pažeidė vanduo ir atsirado dėmės. Gerai, kad vanduo prasiskverbė tik į lako paviršių ir nepažeidė pačios medienos. Ant porankių lako sluoksnis taip pat nusitrynęs iki medienos pagrindo. Ši problema išsprendžiama nutrynimo vietas tonuojant tamsios spalvos dažyve, priderinant jos spalvą prie išlikusios kėdės paviršiaus spalvos. Ta pačia eiga tonuotos ir atkurtos išdrožtos detalės. Drėgmės pažeistas lako paviršius lyginamas smulkia plieno vilna ir šlifavimo popieriumi, kol paviršius pasidaro glotnus. Po to ant tonuoto paviršiaus plonu sluoksniu užtepama šelako politūra. Lako paviršius poliruojamas tol kol paviršius tampa tolygiai vienodas. Apdailos dangai išdžiūvus, smulkūs mechaniniai pažeidimai užglaistomi tonuotu vašku. Vaško perteklius nuvalomas terpentine sudrėkinta marle.
Sėdimosios dalies formavimas
Spyruoklių surišimas. Pasėdo rėme skersai ir išilgai po keturias juostas įtempiami ir prikalami nauji baldiniai diržai. Ant įtemptų diržų išdėliojamos ir prisiuvamos nuvalytos ir naujos spyruoklės. Sulūžusios spyruoklės visada keičiamos naujomis. Tarpusavyje jos perrišamos baldine kanapių pluošto virve. Įtempti virvių galai prikalami prie kojaryšių rėmo. Surištos spyruoklės uždengiamos paklotine „maišine“ drobe. Drobės kraštai įtempiami ir prikalami prie kojaryšių rėmo, o po to viršuje drobė prisiuvama prie spyruoklių kontūrų.
Kanto ir paminkštinimo formavimas. Ant drobės viršaus ir kraštuose lygiu sluoksniu paklojami arklio ašutai, sudrėkinama ir paslegiama svoriu keletai valandų. Po to uždengiama paklotine drobe ir pasėdo vidurinėje dalyje persiuvama. Kamšalui naudojami tie patys seni išplauti arklio ašutai. Aplink rėmo kraštą iš ašutų formuojamas kantas, po drobe kemšant ašutus ir kartu įsukant į drobę, kuri rėmo kraštuose prikalama vinutėmis. Jeigu formuojant kantą trūksta senų ašutų, galima pridėti ir naujų. Suformuotas kantas persiuvamas vaškuotu lininiu siūlu. Kantas sudygsniuojamas vientisa linija, ypač atkreipiant dėmesį į kampus. Užbaigus dygsniavimą, sėdima dalis turi būti plokščia, o jos kampai turi būti tvirti ir išlaikyti kampą. Ant maišinio audinio uždedamas dar vienas ašutų sluoksnis, tolygiai išpešiojamas pagal sėdynės matmenis, sudarant pakilimo (išgaubimo) formą. Ašutai aptraukiami impiline drobe, ją tampriai įtempiant ir prikalant rėmo kraštuose. Suformuotas pasėdo paminkštinimas uždengiamas medvilnine vata, kad į paviršių nelįstų aštrūs ašutai. Dekoratyvinis apmušalas buvo parinktas analogiškas mėlynam aksomui. Aptraukus sėdimą dalį aksomu, jo pakraščiai apklijuojami dekoratyvine juostele. Naujai performuota sėdynė turi pabrėžti bendrą kėdės dizainą, būti patogi sėdėti, o svarbiausia – tarnauti daugelį metų.
PASTABA: restauruojant kėdę naudotos tik natūralios medžiagos: spyruoklės, kanapinės virvės, lininiai siūlai, arklio ašutai, natūralaus pluošto paklotiniai audiniai, vinys, šelako politūra, kauliniai klijai.
Su antruoju gyvenimu, mūsų mėlyną kėdę, ir visas jūsiškes!
Užrašė Rasa ŽEMAITIENĖ Nuotraukos – Laimos BIELSKĖS
Rubriką "Tvarios kultūros žingsniai" remia
