„Apie šį rėtį žinau tik tiek, kiek pasakė pardavėja: atvežtas iš Švedijos. Pirkau jį kaip dekoro detalę virtuvei, tačiau būtų įdomu sužinoti ir šį tą daugiau“, – domisi Daiva Bartkutė iš Kauno
Turbūt retai susimąstome, kad visiems žinomas ir dažnai naudojamas rėtis, ne retai mūsuose dar pavadinamas ir duršlioku (nuo vokiško žodžio durchschlagen), irgi turi seną ir įdomią savo istoriją. Tiesa, kada ir kaip kai ji prasidėjo iki šiol neišsisaiškinta. Už tai žinoma legenda apie jo atsiradimą. Kažkada senų senovėje dvi moterys susipešė dėl…puodo. Moterims karštai ir aistringai besiginčijant, kam jis priklauso, viena iš jų pagriebė peilį, pradūrė puodo dugne kelias skyles ir džiūgaudama dėl savo poelgio numetė puodą varžovei. Toji nepasididžiavo, pasiėmė sugadintą puodą ir labai greitai sugalvojo kaip jį panaudoti. Jos išradimas netruko sulaukti pasekėjų ir po kiek laiko jau vos ne kiekvienuose namuose atsirado po skylėtą puodą, kuris ilgainiui buvo patobulintas.
Kaip taisyklė, iki pat šių laikų kiekvienas rėtis turi po vieną ar dvi rankenas ir galimybę jį pakabinti ant sienos. Rėčiai gaminami iš aliuminio, nerūdijančio plieno, dažnai būna emaliuoti. Dabar dažniausiai naudojame plastikinius, o anksčiau juos gamino ir iš vario, žalvario, medžio ir net porceliano. Ir jeigu dabar dažnuose namuose pasitenkinama dažniausiai dviem rėčiais, skirtais vaisiams ir, pavyzdžiui, makaronams, tai anksčiau turtingų namų virtuvėse jų būdavo tiesiog daugybė pačių įvairiausių dydžių, formų ir paskirčių. Vieni buvo skirti daržovėms ir vaisiams plauti, kiti pieno produktų gamybai, treti tirštiems padažams, pavyzdžiui, tokiam kaip gravy, perkošti.
Tačiau rėčiai niekada nebuvo tausojami, saugomi ir vertinami virtuvės indai, išskyrus galbūt pagamintus iš porceliano. Vos tik šis rykas susidėvėdavo, be jokio gailesčio buvo keičiamas kitu ir metamas lauk. Kaip tik dėl šios priežasties, iki mūsų dienų senovinių rėčių išliko nedaug, jie yra gana reti, o jeigu dar įdomesnių formų ir rečiau pasitaikančių dydžių, tai ir labai geidžiami kolekcininkų. Tokių rėčių kaina gali siekti iki kelių šimtų eurų.
Mūsų matomas rėtis yra irgi gana retai pasitaikančios lašo formos, greičiausiai skirtas tirštam gravy padažui košti, ir jis taip pat retas egzempliorius ir geidžiamas kolekcininkų objektas. Tokių ir panašių rėčių kaina šiandieninėje antikvarinių daiktų rinkoje yra nuo 50 eurų iki 120 eurų. Taigi šiandien dauguma senovinių rėčių jau radę savo vietą muziejuose arba privačiose kolekcijose. O interjero dizaineriai vis dar tikisi jų rasti ir randa sendaikčių turguose, mat dažnai šiuos įdomius daiktus naudoja kaip šviestuvų detalę ar pritaiko dar įdomesniems kūriniams.