„Kai buvau visai mažytė, man pats gražiausias servizas senelių bufete buvo žuvų komplektas – žuvies formos grafinas ir šešios taurelės. Seneliams mirus, šis servizas atiteko man. Būtų įdomu sužinoti, kas tas žuvis sukūrė, kada prasidėjo jų gyvavimo istorija?“ – teiraujasi Jūratė Vainorienė iš Druskininkų.
Žuvų servizas
Šis likerio servizas „Žuvys“ arba kitaip „Upėtakių šeimyna“ buvo labai mėgstamas XX a. 6 – 8 dešimtmečiais. Iš pažiūros vienodi servizai buvo gaminami įvairiose Sovietų Sąjungos vietose – Rygos porceliano fabrike Latvijoje, Leningrado bei Gželio porceliano fabrikuose Rusijoje, Polonsko meninės keramikos fabrike Ukrainoje.
Fabrikai turėjo skirtingas šio servizo formas, dėl to nežymiai skyrėsi jo dydis. Žuvys buvo dekoruotos rankomis įvairiaspalvėmis glazūromis – balta, žalsva, rusva, raudona, šviesiai bei tamsiai mėlyna (kobaltu), gelsvu bei melsvu liustru. Kai kurie komplektai buvo auksuoti, kai kurie – ne.
Šiandien šių servizų vertė taip pat gali būti įvairi. Ji gali kisti atsižvelgiant į būklę, gaminio masės sudėtį, fabriko vardą ir pagaminimo metus. Be to, vieni servizai įvardijami kaip porcelianas, kiti – kaip fajansas. Ar tai porcelianas, ar ne, galima nustatyti pakėlus taurelę prieš šviesą ir pažiūrėjus, ar skaidrus dugnas, ar matosi jūsų pirštai. Porceliano dirbiniai lengvesni už fajansinius. Tiesa, jei tai storasienis dirbinys, porceliano masė gali būti ir neskaidri. Porceliano vertė yra didesnė.
Įdomu tai, kad pirminis šio servizo variantas buvo molinis, o jo modelį sukūrė taikomosios dailės dailininkė keramikė Meri Džalaganija -Baramidzė Domentjevna (g. 1926 m., Batumyje). Taigi šio servizo pradžia sietina su Tbilisio keramikos kombinatu. Vėlesniais dekoro autoriais laikomi Olga Selezniova, dirbusi Rygoje, Antanina Paškevič ir kiti.
Reikia turėti omenyje, kad kai koks nors dirbinys tampa labai populiarus, jo gamyba išplinta ir jis iš dalies netenka savo vertės. Kadangi šie servizai buvo labai populiarūs, ir jų prigaminta išties labai daug, vėlesnių metų gaminių dekoras jau nebe toks tikslus, dekoravimas – ištapymas skubus, nebe toks preciziškas. Žinoma, su metais ir šių servizų liks vis mažiau, nes dalis indų paprasčiausiai bus sudaužyta. Tačiau visuomet bus vertingesnis ankščiau pagamintas, rečiau sutinkamų spalvų ar dekoro servizas.
Manau, ankstyvesni Rygos porceliano fabriko gaminiai yra vertingesni už išplitusią bei tapusia masine servizo gamybą vėliau. Todėl perkant šį servizą pravartu patyrinėti įrašus ir ženklus jo dugne.
Servizą, ypač gautą kaip senelių palikimą, tikrai verta saugoti, su metais jo vertė tik augs. Nors šiuo metu „Karpių šeimyną“ galima įsigyti palyginti už labai nedidelę kainą – vidutiniškai už 10 – 30 Eur, o štai puošniojo Olgos Selezniovos kurto serviizo kaina jau visai kita – už jį prašoma iki 600 eurų.
