Antikvariatuose, sendaikčių parduotuvėse ar turguose vis dar galima aptikti senovinių stalo įrankių. Ir tai ne tik įprasti akiai šakutės, peiliai, šaukštai, šaukšteliai, bet ir įvairūs kitokie stalo įrankiai bei reikmenys. Pastaruosius, kaip ir visą įrankių istoriją, aptarsime kituose straipsniuose, o dabar kviečiame į parktinę šakučių mažinimo pamoką.
Pirmoji ir antroji šakutės
Jos randamos dažnuose namuose, nes tarybiniais laikais jos buvo gana plačiai pardavinėjamos. Dailus jų dizainas traukė akį, joms netrūko pirkėjų ir tai buvo beveik deficitinė prekė. Deja, šios šakutės nei sidabrinės, nei sidabruotos – jos melchiorinės, bet melchioras puikiai imituoja sidabrą ir jis buvo plačiai naudotas Tarybų Sąjungoje stalo įrankių gamyboje. Melchioras – lydinys, išrastas Prancūzijoje. Tai neozilberio ( neosilber) – naujojo sidabro – metalų lydinio atmaina, išrasta prancūzų Maillot ir Choruer (Majo ir Šore) ir taip pavadintas jų garbei. Didžiąją dalį lydinio sudaro varis, nikelis – 3-30 proc, 0,8 proc. – geležis ir apie 1 proc. mangano. Neozilberio sudėtyje irgi varis, nikelis ir 13-45 proc. cinko. Kaip matyti iš šių lydinių sudėčių, komponentų kiekis gali būti kiek skirtingas, bet SSSR žymimi jie buvo dažnai taip pat – ovale raidės МНЦ. Be šių raidžių ant šių šakučių dar yra SSSR metalo gaminių fabriko ženklas 3 i D.
Trečioji šakutė
Ji pažymėta GOWE SILVER 60, kas byloja jos vokišką kilmę. Šiuo atveju naudotas vokiškasis sidabravimo standartas – 60 (buvo dar ir 90), kada galvanoplastikos būdu yra sidabruojami 24 įrankiai – (12 šaukštų ir 12 šakučių) naudojant tam 60 g (antruoju atveju 90 g) sidabro. Ant stalo įrankių kotelių toks ženklas ir nurodo sidabravimo būdą. Tačiau ant jos yra ir labai ryškus įspaudas BM, kas lenkiškai reiškia baltas metalas, bet šį įspaudą naudojo ir kitos Vakarų Europos šalys. Taigi šakutė yra balto metalo ir sidabruota. Vizualiai šakutė žavinga dar ir tuo, kad turi monogramą – greičiausiai buvo naudojama pasiturinčiųjų namuose. Iš visų šakučių ši yra vertingiausia.
Ketvirtoji šakutė
Daili, ornamentuotu koteliu. Ji pažymėta C. R. CARLSTROM, o tai Švedijos metalo dirbinių fabrikas, tačiau išsamesnių duomenų apie šią firmą nepavyko rasti. Šakutė yra XX a. I pusės ir sidabruota.
Pastaba!
Šių šakučių kainos įvairiose vietose, priklausomai nuo pardavėjo išmanymo ir pardavimo vietos, galėtų svyruoti nuo 2 Eur iki 5 Eur. Kaina dažnai priklauso ir nuo to, kiek vienodų šakučių yra komplekte. Bet aptiktos tarp sendaikčių gali kainuoti ir vos centus. Laimės dalykas, už kiek dailias senovines šakutes nusipirksite jūs.
Dirbiniams iš sidabro lydinių – stalo įrankiams ir indams naudojamos tokios prabos:
metrinėje sistemoje – 750, 800, 875, 916, 925, 960;
zolotnikinėje sistemoje – 875 – 84, 916 – 88;
karatinėje sistemoje – 875 – 21; 916 – 88.
Ant įrankių radus tokius skaičius, galima manyti, kad jie iš tiesų vertingi.