Kaip paaiškėjo, pas Vitą ZYKUTĘ, galėtume važiuoti kas pusę metų ir vis atrastume temų. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas, galėtume pasigrožėti jos kalėdinių žaisliukų kolekcija, sutalpinta į 20 lagaminų, prieš Mamos dieną patyrinėtume vaikiškų vežimėlių rinkinį, vasaros įkarštyje, sirpstant vyšnioms, būtų pats laikas ištraukti į dienos šviesą raudonų indų su baltais taškeliais kolekciją ir padaryti gražią fotosesiją. O kur dar krūvos senovinių lagaminų, keli manekenai, o kur dar vyro Tomo senovinių automobilių kolekcija? Ir tai dar ne viskas. Šį kartą mes tikrai neeilinėje parodoje. Mikalavo kaimo bendruomenės namuose (Alytaus r.) vyksta bene didžiausios Vitos kolekcijos – suvožiamų keptuvių ir kepimo formų paroda „99 - ios keptuvės“ . Tik – dėmesio – pavadinimas gerokai kuklesnis už realybę. Mat iškrausčiusi tris senovinius kuparus, Vita pagaliau pati suskaičiavo turtus ir paaiškėjo, kad sukaupta per 180 įvairiausių keptuvių ir kepimo formų.
Kaip nepirkti keptuvės, ant kurios tavo gimimo metai?
Skaičius pranoko spėliones
Vitos draugystė su aktyvia ir draugiška Mikalavo bendruomene „Šilaičiai“ , kurios pirmininkė Danutė Kazakavičienė, prasidėjo jai auginant dukrą, kai vidinė mūza taip atkakliai reikalavo kažkokios veiklos, jog Vita ėmė ir susirado bendraminčių moterų būrelį. Neprašovė: kiek visko drauge per tuos šešerius metus nuveikta, sunku ir beišvardinti, todėl, kai Vita pagaliau nutarė į dienos šviesą ištraukti savo keptuves ir surengti parodą, moterys tik apsidžiaugė ir ėmė planuoti kur čia tuos porą papildomų stalelių keptuvėms pastačius. O kad jos būtų žinoję, kiek tų stalų reikės iš tiesų. Bet to negalėjo suplanuoti net pati Vita. Ji keptuves tiesiog kaupė ir dėjo vieną prie kitos į senovinius kuparus, tad buvo sunku ir numanyti, kad paroda užims visus didokos salytės pasienius. O prasidėjo viskas tuomet, kai Vita laukėsi dukrytės ir iš mamos gavo pirmą grybukų keptuvę – juk greitai bus ką džiuginti. Matant dabar smagiai straksinčią jos šešiametę Beatą, nesunku paskaičiuoti, prieš kiek metu pradėjo rastis pirmieji eksponatai. Ir, žinoma, tada niekas net neįtarė, kad „prasideda kolekcija“.
Kolekcija – dukrytės Beatos bendraamžė.
Keptuvių spąstuose – be plano
„Gauni tą pirmą keptuvę, prisimeni vaikystės namų skanėstus ir imi galvoti, kad būtų gerai turėti čirvinių blynų ar gaidelių keptuves. Bet mama jų turi tik po vieną, o mes esame trys, tai paimsi – brolį sesę nuskriausi. Tačiau sėdint namuose, laiko yra, atrandi FB, pradedi dairytis, o ten grupės, o ten – visko… Yra ir eglutės žaisliukų iš tavo vaikystės, yra ir keptuvių. Nusiperki vieną, po to antrą, netikėtai – trečią ir staiga supranti, kad negali sustoti ir nors pati net neįtari kolekcionuojanti keptuves, bet jau turi jų kolekciją. Viskas prasideda net ne dėl to, kad „oi, noriu“, o dėl to, kad tave pasiglemžia pirmiau, nei tu suvoki, kad jau esi kolekcininkė. Kolekcionavimas yra paklaikimas ir mes su draugais bendraminčiais juokaujame, kad gulėsime visi ateityje ne tik vienoje ligoninėje, bet ir vienoje palatoje“, – juokiasi Vita ir priduria, kad jų namuose meilė seniems daiktams sklando seniai.
Vienos seniausių žirklinės keptuvės yra iš Norvegijos ir Lietuvos.
Reta keptuvė turi pagaminimo datą.
Data – retenybė
Taigi taip diena po dienos ir metai po metų du kuparai prisipildė 140 keptuvių pagamintų buvusioje SSSR iki 1991 m., o trečias – įdomesnių suvožiamų keptuvių iš tolimesnių kraštų ir kepimo formų. Šiandien Vitos kolekcijoje keptuvės iš Vokietijos, Amerikos, Norvegijos, Švedijos, Danijos, Meksikos, Italijos, Prancūzijos, Belgijos ir t.t. Tiesa, gaila, bet tik pora keptuvių turi įspaustas datas. Ant vienos iš jų yra data 1917 m., o kita pažymėta 1976 m. Pastarąją Vita nusipirko net negalvodama, nes tai jos gimimo metai. Tačiau bendrai sprendžiant, seniausios yra žirklinės keptuvės, jų kolekcijoje nėra daug ir jos iš Norvegijos bei Lietuvos. Kai kurios keptuvės yra su receptais, pagal kuriuos irgi galima numanyti keptuvės amžių. Jeigu recepte nurodyta daug sviesto, keptuvė, galima įtarti, dar prieškarinė, jeigu jo nėra – jau tarpukaris arba pokaris. Kai bado blynai buvo kepami dažniau nei prašmatnūs su sviestu.
Užrašai kaip istorijos ženklai
Visas kitas asortimentas jau pats savaime gerokai praplėtęs kolekcininkės keptuvių pažinimo akiratį. Vita sako, jog yra pastebėjusi, kad blynų keptuvės buvo labai populiarios Norvegijoje ir kiek mažiau kitose Skandinavijos šalyse. Matyt dėl to, jog Norvegijoje šalta, krosnys buvo dažnai kūrenamos, o ant jų kepami blynai. Tarp kurių ir šventiniai goro blyneliai kepami gausiai ornamentuotose keptuvėse. Tačiau jų tešla turi būti tikrai ypatinga, kitaip jokie ornamentai nesimatys. O štai, pavyzdžiui, keptuvės iš Italijos ir Prancūzijos akivaizdžiai jaunesnės ir jau kitokios ornamentikos. Kolekcijoje yra keptuvė ir su herbo įspaudu: gal iš turtingų namų, o gal gaminta specialiai vestuvių proga, nes keptuves buvo priimta dovanoti per vestuves ir perduoti iš kartos į kartą – juk brangus daiktas. Keletas keptuvių yra su užrašu „Druskininkai“, bet Vitai taip ir nepavyko išsiaiškinti, kur tiksliai tarybiniais laikais buvo gaminamos tokios keptuvės Lietuvoje. Tik teko girdėti, kad kas gamino karnavalines kaukes, tas gamino ir keptuves – sąsaja įdomi ir kol kas neįrodyta. Skiriasi ir keptuvių išorės dekoras. Vienų viršus visiškai paprastas, o kitų, žiūrėk, dailiai dekoruotas. Beveik visiškai dekoras dingo po 1991-ųjų. Tiesa, kol tą dekorą atrandi, tenka gerokai paplušėti. Todėl vos įgijusi naują eksponatą, Vita pirmiausiai jį deda į indaplovę, o jau šveisti baigia rankomis. Dažnai buvę tiesiog juodos keptuvės, Vitos atkaklumo dėka tampa tikrais parodos eksponatais.
Šventinių blynų goro keptuvė iš Norvegijos su itin puošnia ornamentika.
Ir plotkelės, ir ostijos
Dėliodama parodą, Vita galvojo apie išrūšiavimo kriterijus ir galiausiai keptuves pradėjo dėlioti pagal kepinius: voverytės, grybukai, paukšteliai, meškiukai, riešutai ir t.t. Tarp šių minkštų kepinių keptuvių yra suvožiama trijų dalių keptuvė. Joje vidurinės formos dėka galima išsikepti tuščiavidurių grybukų ir pridėti į juos įdaro. Kolekcijoje nemažai čirvinių blynų keptuvių ir tik viena Vita žino, kuo kai kurios iš jų skiriasi tarpusavyje. Itin žavingos kepimo ir ledinukų gaminimo formos. Avinėlis, žąsys, žuvys, kiškiai, kareivėliai…Vienose kažkada kepė pyragai, kitose stingo ledinukai ar šokoladas, o trečios galbūt skirtos Velykų sviesto avinėliams. Oho, kiek šeimų istorijų jos papasakotų, jei tik prakalbėtų…
Tarp parodos eksponatų atskirą stalą užima elektrinės keptuvės, bet irgi toli gražu ne naujos – tikras vintažas. O tarp jų ir plotkelių keptuvė, ir net – ostijų. Pastaroji Vitai atsiėjo 80 eurų, bet buvo verta – kasdien tokios keptuvės nesimėto. Savo šią aistrą Vita apskritai vadina nepigia, nes dažniausiai keptuvės kainuoja apie 20 eurų. Pasitaiko pigesnių, bet nemaža dalis ir gerokai brangesnės. Ar ji turi piniginę ribą, kurios neperžengia? Sako, jeigu keptuvė labai reta, tai ta riba ištirpsta, o jeigu žino, kad ji dar ne kartą pasirodys rinkoje, didelių pinigų mokėti neskuba – išlauks ir ras pigiau. Keptuvės dažnai ir pačios randa Vitą. Sendaiktininkai pažįsta vieni kitus, žino pomėgius, todėl dažnai ir pasiūlo. Draugai, pasitaiko, kad ir padovanoja, nors Vita prisipažino, kad žmonių geraširdiškumu nėra linkusi naudotis – sumokėjai ir ramu.
Elektrinė ostijų keptuvė Vitai atsiėjo 80 eurų.
Kur dėsi – ten tiks
Tiems, kurie užduoda klausimą, kurio užduoti kolekcininkui tiesiog negalima: kam jai reikia tiek keptuvių, Vita juokaudama vardija keptuvių galimybes: galima daryti parodas ir pasiįvairinti gyvenimą; galima kepti ir pardavinėti produkciją; galima tiesiog parduoti, nes jos jau nepinga; galima priduoti į metalo laužą, nes visos sunkios; galima atsimušinėti kulkas. Tai juokais. O štai su paroda išėjo visai ne juokai. Pagalvojusi, kad nenori būti ta kaupike, kuri su kitais niekuo nesidalina savo atradimais, Vitą šią parodą ir surengė. O kad tai ne vien namų šeimininkėms įdomu – tikrai faktas, nes eksponatų daug ir įvairių. Tiek daug, kad šiandien Vitą jau vis sunkiau kažkuo nustebinti, o dar labiau nudžiuginti – viskas regėta.
Todėl iki kovo 31 dienos dar turite laiko ir skubėkite į Mikalavą, Pivašiūnų seniūnijoje – keptuvės, o šeštadieniais ir pati Vita, Jūsų laukia.