3. Maišinis audinys, dengiantis spyruokles irgi gerokai susidėvėjęs, taigi ir jį nukarpome ir nuimame. Ištraukiame vatiną iš po spyruoklių. Spyruoklės geros kokybės, jų keisti nereikia. Beje, tarp jų radome etiketę su meistro pavarde ir baldo numeriu – daug darbo prie šių baldų atlikta tiesiog rankomis.
4. Iš medinių baldų dalių ištraukiame visas vinis, paviršiuje esančius nešvarumus nušluostome šluotele, viską nuplauname ir nudžioviname. Spyruokles galime perbraukti mašinine alyva, o perteklių nušluostome minkštu audiniu.
5. Vinių skyles užglaistome tonuotu medžio dulkių glaistu. Viską nušlifuojame smulkiu šlifavimo popieriumi Nr.280, Nr.340, Nr.360 ir nulyginame džiutu, nors lyginti galima ir šlifavimo popieriaus išvirkščiąja puse.
6. Dažų ir lako nuėmikliu, naudodamiesi plieno vilna, pašaliname dažus nuo kojyčių. Po to medienos paviršių nuplauname acetonu. Jas nudažysime aliejiniais dažais.
7. Keičiame visą maišinį audinį, seną vatiną pakeičiame nauju minkštu sinteponu, o pagal pageidavimą dar galime uždėti ir porolono sluoksnį. Šiuo atveju jis nekenks, nes minkštumą teikia medžio drožlių sluoksnis, kurį paliekame taip kaip buvo. Jau praeitame numeryje minėjome, kad turime gerai įvertinti minkštinamąją medžiagą ir jeigu ji yra kokybiška (jūržolės, arklio ašutai), tai ją tik išvalome, bet neišmetame. Medžio drožlės mums irgi tinka.
8. Kol taip darbuojamės, pagal senus apvilkimų išmatavimus, siuvami analogiški nauji, iš pasirinktų audinių. Tai galime daryti patys, ar kreiptis į meistrą – svarbu, kad užvilkimai būtų pasiūti tiksliai tokie, kokie buvo ir būtinai su virvutėmis odinių kantelių viduje. Jų prireks, tvirtinant foteliuko sėdimąją dalį su atkalte bei įtempiant apvilkimus. Mes pasirinkome du audinius: vienspalvį ir gėlėtą – foteliukai stovės skirtingose erdvėse.
9. Pasiūtais apvilkimais „aprengiame“ abi fotelio dalis. Audinį galime prikalti vinimis kaip ir buvo, bet daug patogiau „prišaudyti“ kabėmis specialiu įrankiu. Atkaltės audinio apačią teks kas 3-4 cm šiek tiek įkirpti, kad ji gražiai priglustų.
10. Sujungiame atkaltę su sėdimąją dalimi, prisukdami medvarščiais, sutvirtiname įtemptomis virvutėmis. Tuomet užlenkiame atkaltės audinį po foteliuko apačia, pritvirtiname kabėmis arba vinukais ir taip paslepiame visus kitus sutvirtinimus. Atkaltės ir sėdimosios dalies kanteliai turi gražiai „susieiti“.
Šį fotelį „aprengėme“ vienspalvio oranžinio audinio drabužiais su juodu kanteliu. Kojytes perdažėme irgi juodai. Vaizdas labai panašus į originalo.
Gėlėtas fotelis irgi atrodo puikiai. Jo oranžiniai kanteliai ir kojytės gerai dera prie gėlių, kuriais margintas audinys, spalvos. Fotelis tinka prie žaismingesnės aplinkos, galbūt vaikų kambaryje ar miegamajame.